Verslininkė, krepšininko Lino Kleizos žmona Agneta Kleizienė išgyveno ne vieną naują pradžią. Ji stodavo kas kartą Linui pradėjus žaisti vis kitame klube, paskui vyrą vykdavo ir Agneta. Gyvenimas kitoje šalyje romantiškas atrodo tik iš tolo. Kanada, Turkija Kleizoms netapo jaukiais namais ar gražiu prisiminimų atviruku širdyje. Tačiau tai porą sustiprino.
„Mudu kaip pora turėjome sunkų periodą, kol supratome, kad galime atsiremti vienas į kitą, nekentėti po vieną. Mudu neturime atskirų gyvenimų, esame vienis“, – sako Agneta.
Savotiška nauja pradžia – jau pats savo gyvenimo susiejimas su žinomu žmogumi. Agnetą lydėjo stereotipas: juk graži krepšininko žmona tikrai negali būti protinga.
Tuo tarpu jauna moteris įkūrė dabar jau žinomą prekės ženklą „Molecule“ – tai tapo išeitimi tiems, kuriuos kamuoja odos ligos, kas nori atidesnės rutinos rūpinantis savo grožiu bei sveikata.
Kasmetis jos ritualas metų sandūroje – surašyti konkrečius tikslus ir norus. Tada žengti žingsnį – o tuomet jau kelio atgal nėra, net jei ir labai sunku.
Daugiau nei pusė šimto lūžių – tiek jų patyrė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius, kai į jo automobilį atsitrenkė girtas vairuotojas. Ilgos savaitės komoje, neįgaliojo vežimėlis, nevaldoma pusė kūno. Tokioje padėtyje jis grįžo į Lietuvą po devynerių metų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki tol Mindaugui puikiai sekėsi – buvo įkūręs statybų kompaniją, tačiau, kaip pats prisipažįsta, negerbė pinigų, nepasitikėjo žmonėmis.
„Galvojau, kad esu Mindaugas karalius ir galiu daryti, ką noriu“, – prisimena vyras.
Net ne avariją, o grįžimą į Lietuvą Mindaugas Bilius laiko nauja svarbia pradžia. Čia jis baigė net tris universitetus, čia taip įsitraukė į sportą, kad kartą net treneris pasakė: „Tu pakeisi neįgaliųjų sportą“.
Tąkart Mindaugas pagalvojo, kad galbūt laimės kokį medalį. Taip nutiko: šiaip ne taip sugebėjęs gauti naujus batus, nes senieji buvo visiškai suplyšę, Rio De Žaneiro paralimpinėse žaidynėse 2016 m. rutulio stūmimo rungtyje jis laimėjo pirmąją vietą. Trenerio žodžiai pradėjo pildytis Mindaugui stojus prie sporto vadybos vairo – pagaliau Lietuva labiau išgirdo apie neįgalius sportininkus, tai suteikė vilties ir nesportuojantiems, nes dažniausiai likimo nuskriaustus žmones dar ir pati visuomenė su savo nusiteikimu įkalina tarp keturių namų sienų.
Virtuvės šefas Gian Luca Demarco keitė daugybę veiklų: buvęs dviejų sporto šakų – sportinio ėjimo ir kalnų slidinėjimo – atstovas Lietuvoje atsidūrė kaip biatlono rinktinės treneris. Gimtąją Italiją pakeitė gyvenimas Lietuvoje. Biatlono atsisakė, nes norėjo vesti lietuvę, o kaip saugoti šeimą, jei didžiąją laiko dalį keliauji su rinktine po pasaulį.
Gian Luca net dirbo net Vilniaus savivaldybėje projektų vadovu, bet po kurio laiko darbas biure ėmė liūdinti: „Esu laukinė višta – negaliu ofise sėdėti. Norėjau amato, ką nors daryti savo rankomis!”
Pabandė įstoti į Turino kulinarijos akademiją ir po kelių dienų jau išvyko mokytis – šį sprendimą palaikė žmona. Pradėjęs nuo plovėjo darbo virtuvėje Gian Luca Demarco sukosi ir restoranuose, besipuikuojančiuose prestižinėmis „Michelin“ žvaigždutėmis.
Visgi tokių staigių svaigių gyvenimo posūkių vyras nelaiko nauja pradžia – tai tik kelio dalis. Net ir Vilniuje įkurta „Kulinarijos studija“ – pirma kulinarijos mokykla, kur prie puodų gali suktis profesionalai ir profanai. Didžiausia nauja pradžia – santuoka ir trys vaikai.
Gian Luca Demarco prisipažįsta, kad kažkada buvo egoistas, bet naujos pradžios, gyvenimas išmokė jį dalintis – tiek duonos kąsniu, tiek širdies šiluma.
Televizijos laida „Visi mes žmonės“ – pirmadienį 19.30 val.per TV3.
