Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 m. liepos 15 d. rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst. litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės. Patys pilotai dviem dienom pasiėmė 4 litrus vandens, 6 sumuštinius, vaisių, kavos, degtinės ir cigarečių.
Mažiausiai lėšų jie skyrė savo saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos. Prieš skrydį paklaustas, ar turės parašiutus, S.Darius atsakė: „Jei „Lituanica“ būtų vien Dariaus ir Girėno turtas, tai bėdoje griebtumėm parašiutus, bet „Lituanica“ yra visų lietuvių savastis ir viltis; mes pasiryžę „Lituanicą“ saugiai pristatyti į Kauną arba žūti drauge“.
Gyvybės ir mirties klausimas
Sukurti interaktyvų lėktuvą Energetikos ir technikos muziejaus stogo terasoje sumanė gidai Karolina Koroliova-Barkova ir Andrius Šatas.
„Laikais, kai aviacijos technika nebuvo ištobulinta, pirmieji skrydžiai buvo pavojingi ir įspūdingi, pirmieji pilotai – drąsūs, netgi kiek išprotėję, rizikavo savo gyvybėmis“, – pasakojo A.Šatas.
Dar iki „Lituanicos“ S.Darius su S.Girėnu buvo patekę į aviakatastrofas – tai ne tik jų neatbaidė nuo tolesnių skrydžių, bet ir buvo kone įprasta lakūnų kasdienybėje. „Jų motyvacija – nenusakoma, šis mentalitetas tebežavi. Šiandien skrydį lėktuvu suprantame kaip savaime suprantamą patogumą, anuomet tai buvo gyvybės ir mirties klausimas. Tai supranti įlipęs į klaustrofobišką kabiną, lėktuvas skrido 300 km/h greičiu virš vandenyno. Tik iš šių žmonių klaidų išmokome ir ištobulinome aviacijos techniką taip, kad po pasaulį galėtume keliauti saugiai“, – kalbėjo gidas.
Užpildė sostinės spragą
Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Istorinėmis fotografijomis ir žiniomis dalijosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus, „Vilnius Tech“ specialistai.
Lietuvos aviacijos muziejuje „Lituanicos“ repliką, o Vytauto Didžiojo karo muziejuje pačią „Lituanicą“ apžiūrėjo ir muziejaus darbuotojai. „S. Darius ir S. Girėnas glaudžiai susiję su Kaunu. Tačiau jų skrydžio, tokio svarbaus valstybiniu lygmeniu, nepristatome sostinėje – tai yra Vilniaus muziejų spraga, į kurią dėmesį norėjome atkreipti dėmesį jau dabar, minint skrydžio 90-metį“, – sakė projekto idėjos autorė, menotyrininkė K. Koroliova-Barkova.
„Energetikos ir technikos muziejaus architektūrinės galimybės sudarė išskirtinę galimybę eksponatą užkelti ant stogo ir taip skleisti žinią apie valstybingumą, mūsų paveldą ir istoriją, – tęsė pašnekovė. – Eksponatą papildo informaciniai stendai. Ne mažiau nei pats skrydis nustebina gyvenimiški ar mažiau žinomi faktai, pavyzdžiui, kad pirmiausia S. Darius perskristi Atlantą pasiūlė boksininkui. Gerai žinome S. Dariaus ir S. Girėno žygį, o šiandien dar įdomu sužinoti, kad jie buvo paprasti, drąsūs ir atkaklūs žmonės.“
Grįžo „Lituanicos“ sparnas
Interaktyvų lėktuvą reikėjo sukurti nuo nulio, o jį pagamino senovinių automobilių restauratorius. Nuvykęs prie tikros „Bellancos“, kurios serijos numeris skiriasi per porą modelių nuo „Lituanicos“, jis užfiksavo ikoniškas detales – propelerį, variklio gaubtą, langų stiklus ir spalvą. Įdomu tai, kad „Bellanca“ lėktuvai buvo dažniausiai buvo dažomi raudonai, S. Darius ir S. Girėnas „Lituanicą“ perdažė oranžine spalva būtent šiam skrydžiui.
Interaktyvioje „Lituanicoje“ pagal piloto instrukciją lankytojai gali pamėginti užvesti variklį. Be to, į muziejų iš archyvo grįžo unikalus eksponatas – „Lituanicos“ sparnas.
Nors „Lituanicos“ katastrofos priežastys ir šiandien nėra aiškios – daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos: „pasibaigęs gazolinas“, „ypatingai blogos oro sąlygos“, „nuovargis“, neapsieita be sąmokslo teorijų – lietuvių žygdarbio įtaka buvo didžiulė.
„Kūrybiškas muziejaus kolektyvas įgyvendino prasmingą projektą – dabar galime lankytojams pristatyti du drąsius pilotus, kurie jau 90 metų garsina Lietuvą. Lėktuve lankytojai patirs ir supras, koks jausmas skristi per Atlantą tokioje mažoje kabinoje – šiandien lėktuvo be radijo ryšio ar gelbėjimo sistemų neįsileistų joks angaras, – įsitikinęs Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas. – „Lituanicos“ istorija mus įkvepia iki šių dienų – dar šiemet Aurimas Valujavičius su irkline „Lituanica“ perplaukė Atlantą, o tokie žygiai tapo įmanomi ir be žmonių aukų“.
Fotogalerija:
