Kaip reagavote sulaukęs pasiūlymo įkūnyti popiežių Joną Paulių II-ąjį?
Ši šventė ne vien respublikinio masto – visas pasaulis mini Jono Pauliaus II-ojo palaiminimo šventę. Kiekvienoje šalyje ši proga paminima ypatingai. Pateikti popiežiaus vaidmenį yra didžiulė atsakomybė. Visada įsivaizdavau Joną Paulių II-ąjį kaip paprastą, paprastais žodžiais į tautą besikreipiantį žmogų, tačiau pradėjęs ruoštis vaidmeniui supratau, kad jis buvo ne tik paprastas ir kuklus žmogus, bet ir puikus filosofas, sugebėjęs įžvelgti tikrąją žmogaus būtį.
Kaip sekasi ruoštis šiam vaidmeniui?
Šiam vaidmeniui ruoštis yra labai įdomu. Dažniausiai bosams tenka įkūnyti prastos reputacijos žmones, o šįkart man patikėta suvaidinti tyrą, jautrų ir pakankamai filosofišką žmogų. Tekstai, kuriuos aš turiu išmokti yra labai įdomūs ir prasmingi, savyje turintys daug sakralumo. Italijos kompozitoriaus Sandro di Stefano miuziklui parašyta muzika yra graži, melodinga. Daug didingumo, šviesumo miuziklui suteikia kūriniui parinktos paties Jono Pauliaus II maldos. Kūrinys atspindi K.Voitylos gyvenimą iki jo tapimo popiežiumi – pasakoja apie jo sunkų darbą akmens kasyklose, jo pirmąjį pašaukimą – aktorystę, pirmąją meilę, bei didžiąją tragediją, kurios metu Karolis neteko savo šeimos. Šis įvykis ir jo gyvenime atsiradusi vienatvė padėjo suprasti, kad gyvenimą jis nori paskirti kunigystei.
Kaip manote, kodėl būtent jūs buvote pasirinktas šiam vaidmeniui? Ar lėmė jūsų vokaliniai sugebėjimai, o gal išvaizda?
Net nežinau... Kiek žiūrėjau nuotraukas, tai manau, kad mano nosis turėtų būti šiek tiek platesnė, o ji tokia į ilgį... Galbūt mano dainavimo tesitūra tiko šio kūrinio atlikimui. Aš esu tikintis, religingas žmogus, todėl man kurti popiežiaus vaidmenį yra didelė garbė, be galo malonu. Tai taip pat ir didelė atsakomybė. Aš labai atidžiai ruošiuosi šiam vaidmeniui, nes scenoje dažniausiai tenka dainuoti, o kalbėti ir sakyti filosofinius tekstus – rečiau.
Dažniausiai bosams tenka įkūnyti prastos reputacijos žmones, o šįkart man patikėta suvaidinti tyrą, jautrų ir pakankamai filosofišką žmogų.
Ar ruošdamasis šiam vaidmeniui domėjotės popiežiaus biografija?
Kad ir kokiam vaidmeniui ruoščiausi, visada gilinuosi į savo personažą. Teko skaityti daug straipsnių, teko daug filmų žiūrėti – ir gerų, ir nelabai vykusiai sukurtų. Nei vienas aktorius jam negalės prilygti. Stengiausi visus tuos filmus pamatyti ir atrasti savyje tos didybės bei paprastumo, kurio turėjo K.Voityla. Jis vadinamas didžiausia šio dvidešimtmečio asmenybe, o tai labai įpareigoja, tačiau aš tikiuosi, kad kaip nors tą pusiausvyrą tarp paprastumo ir dvasinės didybės man pavyks atrasti.
Kokie žodžiai geriausiai apibūdina K.Voitylą?
Yra keletas jo ištartų frazių, kurios man yra labiausiai įstrigusios. Viena iš jų: „Už laisvę kiekvienas užmokam pačiu savimi, tad laisvę vadink ne tai, už ką užmoki, o tai, kas tau padeda išlikti savimi“. Taigi nereikia siekti pačios laisvės, tačiau reikia pačiam būti pilnam, kad būtų kuo už tą laisvę sumokėti.
Tomis maldomis, kurias aš išmokau besiruošdamas vaidmeniui, bus galima melstis dar ilgą laiką. Niekuomet dar neturėjau tokios Didžiosios savaitės, kokią turėjau šiemet – matyt taip stengiausi įsigilinti į vaidmenį, kad beveik visą savaitę praleidau bažnyčioje. Visa savaitė buvo pilna stimulo, sukaupiau savyje daug ramybės ir atradau jėgų, padedančių kibti į darbus.
Galbūt tarp savęs ir K.Voitylos atradote kokių nors charakterio, asmenybės panašumų?
Būtų akiplėšiška lygintis į tokį žmogų, kaip jis, tačiau gerai bent jau dėl to, kad man nereikia vaidinti popiežiaus, nes miuziklas pasakoja apie jį, kaip apie paprastą žmogų, dar tik besirenkantį gyvenimo kelią. Šis vaidmuo man bus kaip mokykla atrasti vertybėms, kurių reikia siekti.
Visai neseniai viename spektaklyje atlikau Mefistofelio vaidmenį... Taip ir svyruoju tarp popiežiaus ir šėtono.
Kokio reginio turėtų tikėtis į Katedros aikštę susirinkę žiūrovai?
Klausytojai turėtų pasiruošti didingam, dvasiškam reginiui. Reikėtų nusiteikti lyg einant į sekmadienio pamaldas. Nereikia tikėtis pompastikos, didžiulių jausmų, nes kaip ir Karolis Voityla, taip ir šis kūrinys yra pilnas ramybės, kuriai reikėtų pasiruošti.
Kokia veikla užsiimate pastaruoju metu be ruošimosi miuziklui „Karolis“?
Visai neseniai viename spektaklyje atlikau Mefistofelio vaidmenį... Taip ir svyruoju tarp popiežiaus ir šėtono (juokiasi). Matyt toks ir yra tas gyvenimo kelias, svyruojantis tai į vieną pusę, tai į kitą... Pastaruoju metu daug naujų vaidmenų yra sukrauta ant stalo – net nežinau, nuo ko pradėti. Yra darbų ir Kauno, ir Panevėžio teatre, kad jų yra daug – tai faktas. Kai užsiėmiau televizine veikla, nutolau nuo savo pagrindinės misijos.
Taigi panašu, kad rudenį jūsų televizijoje nebeišvysime?
Viliuosi, kad jau niekada nebeišvysite tokiose laidose, kuriose aš buvau, nes manau, kad jau reikia savo vietą užleisti tiems, kurie turi naujų, šviežių idėjų. Aš jau matyt pasenau – nors man tik 25 metai, bet jaučiuosi televizijai per senas (juokiasi).
***
Miuziklas „Karolis“ gegužės 1 d. 21.00 val. įvyks Vilniaus katedros aikštėje, birželio 4 d. 18.30 val. kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke.
Miuzikle dalyvauja ir vaidmenis atlieka: L.Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Rimantas Bagdzevičius, Tomas Ladiga, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, Kauno valstybinis choras, VDU liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“. Miuziklo režisierius – Nerijus Petrokas, dailininkas – Sergejus Bocullo, choreografas – Alfredas Kondratavičius.
