Liveta, kokiomis emocijomis gyvenate pastarąsias dvi savaites?
Kad jūs žinotumėte, kokia aš laiminga! Iš mano kompiuterio ekrano vis dar žvelgia Sara, bet jau netrukus jos atvaizdą pakeisiu naujos augintinės fotografija, nors ši labai nemėgsta pozuoti.
Kada nusprendėte, kad Jūsų skausmą geriausiai ir greičiausiai numalšins naujas augintinis?
Kai netekome Sarutės, ilgai verkiau ir neradau sau vietos. Tuomet ėmiau ieškoti skelbimų internete, norėjau tik tos pačios veislės šuniuko. Kai pamačiau mūsų Bellos mamytės nuotrauką, net širdis suvirpėjo – ji buvo kaip du vandens lašai panaši į mūsų Sarą, tik kailiukas ne sidabro, o baltos spalvos. Mes iš anksto rezervavome šuniuką, laukėme, kol jis gims, kol paaugs ir sustiprės, o tada vykome į Vilnių jo parsivežti.
Ar Bella lengvai apsiprato naujuose namuose?
Bijojau, kad ji, atskirta nuo mamos, inkš. Tačiau kai įnešėm Bellą į kambarį ir paleidom, ji ėmė bėgioti, loti, kelis kartus galva stuktelėjo į didžiulį veidrodį, turbūt manė, kad jame mato savo broliuką. Labai lengvai apsiprato ir visiškai neinkštė. Visą savaitę miegojom kartu mano lovoje, vėliau ji apsigyveno Saros būdoje, ėmė žaisti su jos žaisliukais. Bella vos per dvi dienas išmoko atlikti gamtinius reikalus ne namuose, o lauke.
Pamenu, kadaise pasakojote, kad Sara labai nemėgo Petro: ne tik urgzdavo jį pamačiusi, bet kelis kartus net įkando. O kaip Petrą priima Bella?
Nepatikėsite, bet mūsų šunytė jį myli labiausiai iš visų. Kai jis išeina, bėga prie durų ir laukia tol, kol grįžta. Aš ją kviečiu, bet ji net neatsisuka. O vos tik pamato Petrą, džiaugiasi, šokinėja, tampo jam už kelnių, kad tik jis paimtų ją ant rankų. Iš pradžių Petras prieštaravo, kad jau šiemet į namus priimtume naują augintinę, siūlė palaukti kitų metų. Tačiau juk jis užlipa į antrą namo aukštą ir ten dirba iki išnaktų, o aš tuo metu neturiu ką veikti. Man labai reikėjo ištikimos draugės. Net netikėjau, kad jie šitaip susidraugaus.
Už naują draugę galite būti dėkinga savo bičiuliams?
Taip. Namie turėjome voką, į kurį draugai dėjo pinigėlius, kad kuo greičiau įsigytume šuniuką. Už Bellą sumokėjome 400 litų, tad liko pinigų ir skiepams, ir naujai rankinei bei kitiems būtiniausiems mūsų augintinės daiktams. Dabar draugai su nekantrumu laukia Bellos krikštynų.