– Livija, kuo Jus žavi naujasis porų žaidimas?
– Pozityvumu, linksmumu, puikia nuotaika. Čia nėra jokių intrigų, drabstymosi purvais, mėgavimosi svetimomis nelaimėmis – tai pastaruoju metu televizijoje tapo kasdienybe.
– Ar per filmavimus pasitaiko kuriozinių situacijų?
– Manau, laidos pagrindas ir yra tos netikėtos situacijos. Poroms užduodamas tas pats klausimas, į kurį abi pusės, negirdėdamos vienos kitų atsakymų, atsako. Kartais mylimųjų atsakymai antrąsias puses net priverčia išsižioti iš nuostabos.
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Livija Gradauskienė |
– Tokie momentai nesukelia rimtų pykčių?
– Netikėti atsakymai dažniausiai sukelia ne pyktį, o nevaldomą juoką. Būna, kad partneriai vienas kitam pagrūmoja pirštu: „Na, palauk... Tai nežinai mano batų dydžio?“ Mūsų žaidime tik dar kartą pasitvirtina posakis, kad vyrai kilę iš Marso, o moterys – iš Veneros. Paprastai žaidimą laimi ilgai kartu gyvenančios poros. Kita vertus, po laidos tie, kurie jau seniai gyvena kartu, prisipažįsta, kad pamiršo ir pirmąjį bučinį, ir vaikystės svajones – juk namie mes su antrosiomis pusėmis dažniausiai ne prisiminimais dalijamės, o aptariame buities klausimus.
– Prasitarėte, kad mielai ir pati dalyvautumėte žaidime, ypač dėl to, jog savo vyrą Marijų pažįstate kaip nuluptą. Greitai sugalvokite vieną faktą, kurio apie sutuoktinį tikrai nežinote.
– Galėčiau ilgai vardyti, nes kiekvieną kartą, kai užduodu klausimą poroms, pagalvoju, kad į šitą tikriausiai neatsakyčiau. Gal ta kasdienybė mus taip įsuka, jog pamirštame pašnekėti labai svarbiomis temomis? Jei manęs paklaustų, kokia spalva mylimasis norėtų perdažyti miegamojo sienas, tikrai nežinočiau.
– Jums teko dalyvauti dainų projekte, o štai pasiūlymą šokti prieš filmavimo kameras iškart atmestumėte. Kodėl?
– Tokiems projektams reikia skirti ir daug jėgų, ir daug laiko. Be to, mėgstu sakyti, kad daug ko nesugebu, o ypač šokti (juokiasi). Tegul tai daro žmonės, kurie nori pasireklamuoti arba kuriems tiesiog smagu tai daryti. Aš mieliau tuos vakarus leisiu su šeima.
– Mes Jus pažįstame kaip smagių pramoginių laidų vedėją. Kaip manote, ką veiksite po dešimties metų?
– Esu ne iš tų žmonių, kurie mėgsta planuoti. Kita vertus, televizijoje dirbantys asmenys net nežino, ką veiks po mėnesio, todėl planuoti darbus – beviltiška. Tačiau puikiai žinau, kad niekada nesutikčiau dirbti tokiose laidose, kuriose žurnalistai stovi prie ką tik mirusio žmogaus našlės namų ir tikisi kuo greičiau gauti interviu. Man tai nesuvokiama ir nepriimtina. Noriu žiūrovams suteikti daug gerų emocijų.
