Stebėti kartu finalą kviečia ir lietuviškosios muzikos padangėje abejingų nepalikusi, ragais pasipuošusi ir arbūzus daužanti Lolita Zero.
Ką apie lietuvių delegacijos pasirodymą mano Lolita? Ar nebraukia scenos diva ašarų, pati neišvykusi į Kijevą? Ar raudonplaukė gražuolė dar sykį bandys laimę nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje? Atsakymai į šiuos ir kitus svarbius klausimus – tiesiai iš saldžių Lolitos lūpų.
– Lolita, šiomis dienomis jus pakalbinti tampa vis sunkiau – artėja „Eurovizijos“ finalas, ir atrodo, kad nė vienas eurovizinis renginys negali vykti be jūsų…
– Žinote, man kartais atrodo, kad aš perrašiau lietuviškosios „Eurovizijos“ istoriją. Na, arba bent jau iš pamatų supurčiau (Šypsosi.). O to aš ir norėjau – būti kaip tas šaltas dušas visiems savyje užsidariusiems, nesišypsantiems ir kitiems saulės trūkumo kamuojamiems tautiečiams!
– Vis tik, kaip to Ikaro, jūsų kelias link „Eurovizijos“ didžiosios scenos pasibaigė ne visai sėkmingai – į Kijevą vis tik nevyksite.
– Man šioje atrankoje teko patirti tai, ko nepatyrė nė vienas dalyvis, niekada – aš ir pralaimėjau, ir iškritau iš konkurso, ir kartu nugalėjau – pakelta galva grįžau ten, kur man vieta. Kodėl manęs nėra Kijeve? Svarbiau ne tai, kur manęs nėra, o ten, kur aš esu. O esu aš Lietuvoje, nužengusi čia toliau žadinti šią tautą, kuklumo užguitą, ir skleisti savo meilę visiems – nuo santechnikų, mokytojų iki prezidentų!
– O kurią vietą „Eurovizijoje“ prognozuojate savo buvusiems konkurentams – grupei „Fusedmarc“?
– (Juokiasi.).
– Lolita, jūs koketuojate… Gal tuomet gal pasidalintumėte nuomone apie kitų šalių atstovus? Ar žiūrite konkursą kiekvienais metais?
– Niekada nepraleidžiu „Eurovizijos“ ir galiu atmintinai sudainuoti bet kurių metų laimėtojo dainos priedainį. Dievinu 1958-ųjų Domenico Modugno kūrinį „Nel Blu Dipinto Di Blu by“. Tai nebuvo daina laimėtoja, tiesą sakant, ji pasiekė, berods, trečią vietą tais metai, bet visi žinojo, kad ji nusipelnė pergalės. Mano rytas duše prasideda su šia daina.
– Kaip vertinate kalbas, kad „Eurovizijos“ neoficialus pavadinimas dar galėtų būti ir gėjų „Eurovizija“ (angl. „Gayrovision“)? Išties, šiame renginyje dalyvaujanti LGBT bendruomenė yra labai ryški – „Eurovizija“ yra tarsi festivalis be sienų, stereotipų ir neapykantos.
– Ne tik „Eurovizija“, bet ir visa Lietuva, ir visas pasaulis turėtų būti „festivalis be sienų ar stereotipų“ – kodėl šie nuostabūs dalykai skirti tik vienam renginiui?
Klausykit, konkurso dalyviai nevažiuoja ten ir nesako – „va, koncertuosiu didžiausiam gėjų vakarėliui pasauliui“. Na, pirma, kadangi jis ne didžiausias, antra, kadangi niekas nekoncertuoja seksualinei orientacijai.
Visi koncertuoja muziką mylintiems žmonėms, o taip kalba ir apšneka tie, kurie ten nebuvę arba kuriems patiems trūksta tos meilės, kurią skleidžia LGBT žmonės. Nors, kokie dar „LGBT žmonės“ – visi žmonės turi dalintis meile!
– Prieš dvejus metus konkurse dalyvaujant Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės duetui, pasirodymas buvo sukritikuotas dėl dviejų vaikinų bučinio scenoje – esą taip norėta pelnyti netradicinės seksualinės orientacijos žmonių simpatijas...
– Tie, kurie kritikuoja, patys turėtų dažniau pasibučiuoti. „Eurovizijos“ scena – ne gražiausio bučinio konkursas, kad balsuotume už tai, kaip kas bučiuojasi. Nors jei vyktų ir toks, tą konkursą aš irgi laimėčiau.
– Lolita, rėžkite atvirai – ko reikia, norint nugalėti „Eurovizijoje“?
– Reikia nekopijuoti. Kopija – bailio kelias. To, kuris bijo išsišokti, to, kuris bijo padaryti taip, kaip dar niekas nedarė.
Štai mane kaltino per ryškiomis spalvomis, kaltino kiču, kaltino parodija. Mane daug kuo kaltino, neva tai ryšku ir per drąsu.
Pamenate Verką Serdiučką? Europoje ji liko antra. Mano ryški asmenybė ir įvaizdis kažkam panašu į kičą? Pasidomėkite pasaulio meno tendencijomis, atraskite fotografų duetą Pierre et Gilles, arba kitą vaizdo meistrą Davidą LaChapellę.
Nespalvotame pasaulyje augusios asmenybės visada slėpsis nuo ryškių spalvų – nes tai nematyta, per drąsu. Kas Europoje ant bangos, madinga, pas mus kai kam nesuprantama. O gaila. Galėjome ne tik atsidurti finale, bet ir laimėti.
– Nepaisant to, jūsų nuotaika visad pakili. Štai ir dabar jūs su šypsena „Eurovizijos“ finalą kviečiate žiūrėti kartu klube „Soho“.
– O taip! Nunešim klubo stogą, aptarsim visus dalyvius, apipletkinsim kostiumus, pasibučiuosim, pasidarysim daug „selfie“, žodžiu, užbombinsim Vilnių meile!
– Na ir paskutinis, bene svarbiausias šio interviu klausimas – Lolita, ar kitais metais dalyvausite nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje?
– Žinoma. Mažiausiai vienuolika kartų, kiekvienais metais pasakant, kad tai bus paskutinis kartas!
