Į verslininko Giedriaus Klimkevičiaus sumanytą žygį leidosi devyni raiteliai, Lenkijoje prie jų turėtų prisijungti vienas raitas lenkų žurnalistas. Lietuviai į maždaug 1000 km kelionę leidosi šalies pasididžiavimu vadinamais žemaitukų veislės žirgais. Dauguma „Meilės žygio Valdovų keliu“ dalyvių jau patyrę – praėjusiais metais jie vyko į žygį „2000 km istorijos“ iki Juodosios jūros. Šiemet moteriškoji žygeivių pusė pasikeitė ir raitelių gretas papildė jauna, tačiau daug patirties turinti raitelė Gerda Janeliūnaitė iš Pakruojo bei Lina Petrylienė, kuri yra ne tik patyrusi raitelė, bet ir veterinarijos gydytoja.
Nors kelionės pradžia buvo lietinga, lietpalčiais apsisiautusių raitelių tai neglumino, juolab toks oras kur kas palankesnis žirgams – jų nekanda vabzdžiai, ne taip karšta. Valdovų rūmų prieigose skambėjo ir nekantrus šuns amsėjimas – su vienu iš žirgų vis pažaisti mėgino Alšis. Tiesa, raiteliui buvo ne taip smagu – vengdamas šuns, žirgas nubloškė jį ant žemės. Vyras greitai atsikėlė ir vėl šoko į balną, bet Alšį subarė. Šis šuo praėjusiais metais prisijungė prie žygio dalyvių Baltarusijoje ir su jais susibičiuliavo, tad buvo priimtas drauge keliauti ir šiemet.
„Nebūna blogo oro, būna tik prasta apranga, Vavelis bus mūsų“, – apsikabinęs jo išlydėti atėjusius vaikus juokavo žygio idėjos autorius G.Klimkevičius. Jo teigimu, „Meilės žygis Valdovų keliu“ skirtas tam, kad pabrėžtų bendrą Lenkijos ir Lietuvos tautų istoriją, primintų ne tik iškilią praeitį, bet ir tiestų kelius bendrai ateičiai.
Žygio dalyviai iš Vilniaus į Krokuvą jos ne tradiciniu Europos Sąjungos keliu. Galutinis kelionės tikslas – Vavelio rūmai. „Josime kirsdami Baltarusiją. Visas žygio nuotolis – apie 1000 km. Jį planuojame įveikti per kelias savaites. Šiemet josime gerokai didesniu tempu nei pernai ir sieksime pabrėžti, išryškinti ir paviešinti mūsų lietuvišką pasididžiavimą – žemaitukų veislės žirgus“, – anksčiau sakė G.Klimkevičius. Greta jo jos ir raitelis bei žemaitukų žirgų augintojas Česlovas Marcinauskas.
Minės Barboros Radvilaitės mirties metines
Raiteliai į Krokuvą vyks keliu, kuriuo Žygimantas Augustas prieš 460 metų vedamas stiprios meilės ir sielvarto lydėjo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus. Būtent dėl to prieš išvykdami raiteliai nusileido į Vilniaus arkikatedros požemius ir ant čia saugomų karalienės palaikų paliko baltų lelijų puokštę.
Kaip 15min.lt sakė Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros profesorė Raimonda Ragauskienė, Barbora Radvilaitė apskritai buvo išskirtinė to meto moteris.
„Kaip rodo sociologų tyrimai, Barbora Radvilaitė istorinėje kultūrinėje sąmonėje yra viena ryškiausių asmenybių ir neabejotinai garsiausia lietuvė moteris. Ji Žygimantą Augustą sugebėjo pavergti, jis net norėjo dėl jos paaukoti karūną ir sostą. Ją gražiausia moterimi laiko ir lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai. Ši istorija įėjo į atmintį iki šių dienų. Barboros ir Žygimanto Augusto meilė buvo tokia stipri, kad jis net kovojo dėl slapta vestos žmonos su visu pasauliu. Nors vedė nekarūnuotą, vėliau Žygimantas laimėjo diplomatinę kovą, kad Barbora būtų karūnuota ir pripažinta. Tiesa, istorija graudi – ji mirė praėjus keturiems mėnesiams po karūnavimo ant mylimo vyro rankų nuo vėžio. Žygimantas Augustas ir čia parodė savo meilę – žmoną palaidojo ne Vavelyje, kur visas Lenkijos karalių panteonas, bet padarė, ko norėjo ji pati – sugrąžino jos palaikus į Lietuvą. Būtent ten, kur ji sutiko jį – vienintelę savo meilę“, – dramatišką istoriją pasakojo R.Ragauskienė.
Jau veikia oficiali žygio svetainė www.vilnius-krakow.com, kurioje rasite daugiau informacijos apie žygį ir tikslų jo maršrutą.
