Gediminą Girdvainį teatro žiūrovai puikiai pažįsta iš XX a. pabaigos Jaunimo teatro spektaklių, iki šiol prisimena jo vaidmenis kine – visų pirma Pinčiuką Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“.
Antrąjį kvėpavimą G. Girdvainio talentas įgavo Vilniaus Mažajame teatre, kur G. Girdvainis sukūrė ryškų Avnerio Rozentalio personažą spektaklyje “Nusišypsok mums, Viešpatie”.
Vilniaus mažajame teatre G. Girdvainis iki šiol vaidina pagiežingą palūkininką Šprichą Michailo Lermontovo „Maskarade“, taip pat karo gydytoją Čebutychiną Antono Čechovo „Trijose seseryse“. Už šiuos vaidmenis jis yra gavęs apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose, o šilta žiūrovų reakcija į aktoriaus kūrybą rodo didelę ir tikrą G. Girdvainio aktorinę meistrystę. Naujausias G. Girdvainio darbas – Firsas Rimo Tumino „Vyšnių sode“, kuriam G. Girdvainis suteikia lengvos ironijos ir išminties, padedančios branginti ne tik sodą, bet ir jo prisiminimą.
Gediminas Girdvainis sugeba ne tik kurti puikius vaidmenis, bet ir aplink save sutelkti kūrybinį lauką, kuris mobilizuoja jaunosios kartos aktorius. Jis moka tiksliai įkūnyti režisūrines idėjas ir išlikti talentingu, individualiu aktoriumi.
„Jauniems aktoriams noriu palinkėti tik vieno – sugebėjimo atidžiai stebėti. Visi jie nebus žvaigždės, todėl linkiu ir kantrybės – kad jie, ir paskutinėj eilėj stovėdami, lauktų savo valandos, lauktų sąžiningai, niekam nekišdami kojos. Mane patį aptrynė miestas. Bet niekada netikėjau, kad bus taip sunku. Daug aktorių per nedarbą, neviltį, girtuoklystę nusirito žemyn. Tačiau aš supratau, kad likimas yra žvaigždė, juo tikrai tikiu – nuo jo nepabėgsi, o jo ratui sukantis, kada nors būtinai ateina šviesi valanda,” – savo patirtimi su jaunaisiais kolegomis dalinasi Gediminas Girdvainis.
