Tuomet aš tikrai ne viską pagavau (buvau 16-metė moksleivė iš Lietuvos, užaugusi su broliais juodvarniais ir žalčių karalienėmis), mano gyvenime JAV komiksai tikrai nebuvo vakaro skaitiniai prieš miegą.
Situacija pasikeitė 2008 metais, kino teatruose pasirodžius ekranizuotai „Geležinio žmogaus“ (angl. „Iron Man“) versijai. Kartu su superherojumi Toniu Starku (jį tobulai suvaidino aktorius Robertas Downey Jr.) mes visi pradėjome kelionę po smagią ir spalvotą „Marvel“ komiksų visatą.
Praėjus 13 metų ir 24 filmams (dar keliolika laukia suplanuoti ateityje), mes turime pačią pelningiausią visų laikų kino frančizę pasaulyje. Sakykite, ką norite, pagarbos toks titulas tikrai nusipelno.
Šią vasarą, po lygiai dvejų metų pertraukos (darkart ačiū pandemijai), kino teatruose ir legaliose platformose turime šviežiausią „Marvel“ komiksų ekranizaciją pavadinimu „Juodoji našlė“ (angl. „Black Widow“).
Kad jau skaičiuojame kino milijardus, paskaičiuokime ir asmeninius aktorių milijonus – filmo superheroję vaidinanti Scarlett Johansson, anot žurnalo „Forbes“, kelerius metus iš eilės buvo daugiausiai uždirbanti kino aktorė pasaulyje. Taigi, pelningiausia visų laikų frančizė plius aukščiausio kalibro aktorė ir turime filmą, kuris šią vasarą užtikrintai pretenduoja į pelningiausios pandeminės kino juostos titulą.
Šiame filme pasakojama herojės Natašos Romanov (slapyvardžiu „Juodoji našlė“) ir jos šeimos gyvenimo istorija. Sužinome, kaip ji tapo našlaite, kas ją užaugino, susipažįstame ir su jos seserimi Jelena, kuri, netikėtai, bet yra tokia kieta kaip ir pati Nataša.
Žinoma, privalomai yra ir blogio imperija (tik labai jau žemiškų galių), kurią susivienijusios seserys (su trupučiu pagalbos) turi nugalėti. Šioje istorijoje jų misija yra išgelbėti kitas panašaus likimo našlaites ir, ai, kaip visada, atkeršyti visiems ir už visus (šiame filme gal labiau už visas).
Kiekvieną kartą, kai kino salėje žiūriu filmą, kuriame užsieniečiai imituoja rusus ir kalba su juokingu slavišku akcentu, vis išgirstu kikenimus ir prunkštelėjimus. Suprask, koks absurdiškas tarimas. Šioje juostoje to irgi buvo daug ir stipriai. Beveik visi aktoriai kalbėjo su tikrai absurdišku slavišku tarimu. Beje, prabangiausia pasaulio aktorė rusiškai kalbėjo bene prasčiausiai.
Beveik visi aktoriai kalbėjo su tikrai absurdišku slavišku tarimu
Kažkada apie tai šnekėjau ir su bičiuliais amerikiečiais, na, negi, negalima išmokti tų kelių frazių pasakyti tiksliau – juk profesionaliau atrodytų? Jų atsakymas buvo paprastas ir užbaigiantis diskusijas – mes vis tiek nesuprantame, ar čia gerai, ar blogiai taria. Mums gerai ir taip. Tai kam tas papildomas vargas? Ir jie yra teisūs, kiek iš mūsų atskirtume idealų korėjietišką tarimą nuo prastesnio?
Nepaisant to, kad filme gausu feministinių žinučių ir idėjų, šypseną kelia pagrindinę heroję apibūdinantis seksualumas. Jei kitų komiksų superherojės moterys „Kapitonė Marvel“ (angl. „Captain Marvel“) ar „Nuostabioji moteris“ (angl. „Wonder Woman“) yra vaizduojamos stipriomis ir galingomis, rusų šnipė vis dar seksualiausia. Tuo pačiu, ši logika veikia ir atvirkščiai – jei reikia seksualaus personažo, tris kartus iš keturių ji bus rusė.
Nekreipiant dėmesio į klasikinius slaviškus stereotipus (treningai, praplikę pilvoti diedai, degtinė, balta mišrainė ir užstalė), šis filmas tikrai patiks visiems vasariškų blokbasterių gerbėjams. Daug veiksmo, keliavimo per įvairiausias Europos šalis, seksualių herojų, sarkastiškų komentarų ir epinių personažų. Tai, ko ir tikiesi iš prabangios komikso ekranizacijos.
