Makabrišką romantinę dramą Lietuvoje pristatė kino forumas „Scanorama“, sukvietęs garbingus svečius į festivalio uždarymą ir šios kino juostos peržiūrą. Nors, reikia tikėtis, žiūrovai žinojo, į kokio filmo seansą renkasi, visgi pasirodžius „pirmiesiems kąsniams“ ekrane, keliolika jų iš karto paliko kino salę.
Improvizavus lietuvišką folklorą, aš ten irgi buvau, per seansą vandenį gėriau ir stengiausi atsilaikyti silpnumo akimirkos norui išeiti anksčiau laiko. Guodžiau save mintimi, kad, jei Venecijos festivalio žiūrovai atlaikė šį seansą, mes irgi galime.
Jei atvirai, nesu „kraujinių“ ir kūno žalojimą propaguojančių siaubo juostų gerbėja. Darosi silpna vien pagalvojus apie pjaustomus, kapojamus, deginamus bei kitaip žalojamus kūnus ekrane. Stebėti tai visada buvo kančia ir dažniausiai šiuos filmus kęsdavau tik dėl vaizduojamojo meno. Bent jau taip save motyvuodavau mintyse.
Tačiau visi tikrai pažįstame žmonių, besimėgaujančių šiomis kino juostomis. Tokiems gerbėjams kuo šlykštesnė egzekucija ekrane, tuo smagiau. Tikrai nesmerkiu – kiekvienas atsipalaiduoja savaip.
Keletas bičiulių chirurgų traukdami mane per dantį sakė, kad jiems šios kino juostos yra grynų gryniausia pramoga, nes jas žiūri per mokslinę prizmę, stebėdami, ar viskas mediciniškai ir logiškai teisinga.