Kino juostoje pasakojama 13-metės mergaitės Vesper kasdienybė po mūsų planetą ištikusios pasaulinės katastrofos ir ekosistemos žlugimo: išnyko visa iki tol žmonijai žinoma augmenija. Vadovėliuose aprašytų valgomų augalų tiesiog nebėra.
Tiksliai neįvardijama, tačiau siužeto autoriai sako, kad rodomas veiksmas vyksta prabėgus 150 metų nuo dabartinės mūsų realybės. Kodėl miniu Lietuvą šiame ateities kontekste? Mat viskas, ką išvysite ekrane, buvo nufilmuota mūsų gimtojoje šalyje.
Žiūrint šį filmą, realiai galima išvysti, kaip atrodytų mūsų taip mylimi miškai ir šileliai, jei nutiktų pasaulio pabaiga. Vaizdelis priverstų krūptelėti ir patį Antaną Baranauską.
Sėdint salėje, pagalvojau, kad tokia Lietuva, kokią matome šioje kino juostoje, yra pati liūdniausia jos versija – tokią bijotume išvysti net didžiausiuose košmaruose. Tikrai tų purvinų, apšnerkštų ir šleikštokų lietuviškų sodybų, kuriose glaudžiasi filmo herojai, nenorėtume rodyti jokiose turizmo skatinimo kampanijose.
