„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

M.Govedaitė apie naują „Moterys meluoja geriau“ filmą: nežinau, ar jį galima vadinti kino juosta

Pastarosiomis dienomis pasiekiau lūžio tašką. Kad didingiau skambėtų šis pareiškimas, galiu pasakyt net ir taip – pažiūrėjau vieną prasčiausių filmų visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Ir jei atvirai, net nežinau, ar jį išvis galima vadinti kino juosta.
Urban Style Portalas (14)
Nerijus Gadliauskas ir Kristina Andrejauskaitė, Milda Govedaitė

Važiuodama namo po „Moterys meluoja geriau. Robertėlis: antroji banga“ peržiūros, tikrai žinojau, kad parašysiu kažką blogo ir negražaus. Gal net N-18. Taip ir knietėjo naudot leksiką, kurią mėgsta tokių filmų kūrėjai.

Paskaičiavau, kad pirmą rodymo savaitę vien Vilniuje šį filmą kasdien rodydavo 23 kartus. Dvi-de-šimt trys seansai. Kasdien. Jaučiausi, kaip detektyvė atradus šią informaciją, nes už jos galėjau kabinti visą šios apžvalgos pasakojimą.

Kaip kažkas gali rodyti tokią nesąmonę ir tokiu dažnumu? Negi čia visiems viskas okey? Jei dar ir filosofiškai kabintumėm – gal vertingiau į tekančią upę žiūrėti, nei gaišti laiką šios komedijos peržiūroje?

Buvau tikrai pikta. Tuo metu galėjau būti tas veikėjas iš memų vaizduojančių piktus komentatorius pirštais barškinančius kompiuterio klaviatūrą.

Ir šioje vietoje įvyko tas mano minėtas lūžis. Prisiminiau Arnoldą, kuris dirba „Forum Cinemas“ ir įleidinėja žmones į salę, kelias kasininkes, kurias gatvėje jau atpažįstu iš matymo. Pagalvojau apie tuos darbuotojus, kurie po seanso sutvarko mūsų visų išbarstytus popkornus.

Ir mintis atėjo paprasta – pandemijos, karantino ir gerbiamo koronaviruso laikotarpiu darbuotojus, kurie mus aptarnauja kino teatruose išlaiko tokie filmai kaip „Moterys meluoja geriau. Robertėlis: antroji banga“. Šiuo laikotarpiu negaliu baisėtis mūsų kino skoniu ar pasirinkimais teatruose, aš turiu dėkoti, kad tokios juostos padeda kino teatrams išgyventi šį siaubingą laikotarpį Lietuvoje.

Šiuo laikotarpiu negaliu baisėtis mūsų kino skoniu, aš turiu dėkoti, kad tokios juostos padeda kino teatrams išgyventi šį siaubingą laikotarpį Lietuvoje

Po šios minties nusiraminau, išjungiau pasikėlimą ir pagalvojau, o kas būtų, jei vietoj to, kad dar kartelį visi spjaudytumėmės nuo provincialių lietuviškų komedijų bukumo, pabandytumėm jose surasti kažką gero ir pozityvaus. Juk žmonės eina į šiuos filmus ir salėse tikrai skamba nuoširdus juokas.

Taigi, mano tekstas šį kartą bus kodėl „Moterys meluoja geriau. Robertėlis: antroji banga“ yra „VO“ (laikau iškeltą nykštį)!

„Moterys meluoja geriau“ (toliau rašysiu trumpinį „MMG“) yra pats populiariausias visų laikų serialas Lietuvoje. Nenuostabu, kad kultiniai TV serialai persikrausto į didžiuosius ekranus ir tampa kino juostomis. Šiuo metu kino salėse rodomas jau antrasis filmas, kurio pagrindiniu personažu ir filmo ašimi tampa serialo herojus Robertėlis.

Jei planavote eiti į šį filmą, tačiau, nerimavote, kad nematę pirmos jo dalies kažko nesuprasite, tikrai be reikalo – scenarijus toks elementarus, kad suprastų ir lietuviškai nekalbantis žmogus.

Filme pasakojama istorija apie žioplą, bet sąžiningą mamyčiuką Robertėlį, kuris grįžęs su žmona po medaus mėnesio Turkijoje oro uoste pameta ją iš savo akiračio. Intriga išaiškėja per kelias pirmąsias juostos minutes – vyras turės leistis į paieškas ir surasti savo dingusią mylimąją.

Taip du pagrindiniai filmo herojai – Robertėlis ir jo suktas nuotykių partneris Džonis - leidžiasi į absurdišką žmonos paiešką. Bėga, drimba, griūva, geria mineralinį, slepiasi ir sprendžia iškylančias problemas. Toks vat nuotykių filmukas. Pavadinkim jį lietuviškais Šuriko nuotykiais.

Linkėjimus norėčiau perduoti to keisto tipelio vaidmenį atlikusiam Gyčiui Pintuliui. Fainai, paprastai, ir toks jausmas, kad nebe pirmą kartą šį personažą jis vaidina.

Neatskleisiu juostos siurprizų, bet jame jų irgi yra. Kaip ir priklauso kietoms komedijoms – džiugino netikėti žinomų žmonių pasirodymai. „MMG“ filme bus ir to. Negūglinkit kas – bus neįdomu.

Žinot, čia panašu į animacinės juostos žiūrėjimą, kur herojus bezda, bet tuo pačiu numeta tik suaugusiems suprantamą juokelį

Jei mane skaito bent vienas iš filmo scenaristų, norėčiau jiems asmeniškai padėkoti už keletą subtilesnių juokelių, kurių tikrai buvo. Tai sveikintina tokiose banaliose komedijose. Žinot, čia panašu į animacinės juostos žiūrėjimą, kur herojus bezda, bet tuo pačiu numeta tik suaugusiems suprantamą juokelį. Taip iš bezdėjimo ir riaugėjimo filmo jis tampa pramoga ir vyresniems.

Pabaigai, kaip visada, mėgstamiausios juostoje nugirstos citatos:

  • „Nėra čia draugų, yra tik interesai“
  • „Tai tu manęs nebemyli?“ – „Myliu, bet nebe tave“.
  • „Tavo dvi varkes sutvarkėm, dabar mano (eilė)“

Ir norėčiau tekstą užbaigti svarbiausia šių dienų mintimi: „Pasveiksim, bet geriau tiesiog nesusirgti“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“