Vėliau pamąsčiau, kad pasauliui vakcinuojantis, keičiantis mūsų kasdienybės įpročiams ir bendravimo kultūrai, viena, kas lieka nepakitę, tai mergvakarių šventimo būdai Lietuvoje. Ši tradicija atkeliavusi iš vakarų ir mutavusi mūsų krašte yra sunkiai išjudinama.
Neleisit man sumeluoti, bet vasaromis Vilniuje, Vokiečių gatvėje tikrai esate pastebėję tas velniūkštes su baltais nuometais. Visi žinome, kas jos, ir ką jos ten daro.
Ir, ei, šioje vietoje tikrai nesmerkiu, akių nevartau ir šventosios nevaidinu. Visgi tame nuotraukų archyve buvo užfiksuoti ir legendiniai šokantys kapitonai, ir keistų formų tortai, ir intymių paslapčių viešas pasakojimas mažai pažįstamoms merginoms, ir simbolinių akmenų mėtymas iš jachtos Galvės ežere. Tikrai visi klasikiniai, lietuviško mergvakario šventimo atributai.
Tiesiog pagalvojau, gal reikėtų kažkur su šiomis seksistinėmis tradicijomis judėti į priekį ir tapimą žmona paminėti kokiais garbingesniais būdais. Gal gana su tais vyrų vardų rinkimais į krepšiuką?
Taigi, siūlau keletą idėjų ir šviežesnių tendencijų, kurias adaptavus pagal savo poreikius, būtų galima išvengti tų gėdingų blaškymųsi po miestą. Sakykime, šioks toks tradicijų atnaujinimas.
- Viena naujausių tendencijų – mergvakario dalyvių skaičiaus mažėjimas. Dalyvauja tik artimiausių draugių būrelis. Bendraklasių, tetų, antros eilės pusseserių ir bendradarbių tikrai nereikia kviesti.
- Blogu tonu šventėse tampa užsakinėti erotinių šokių šokėją. Naujausios mergvakarių šventimo tendencijos siūlo išbandyti karščiausią madą – akto tapymą su draugėmis kamerinėje aplinkoje. Ganėtinai seksualu, bet be vulgarumo pojūčio.
- Naktiniai klubai keliasi į privačias erdves. Jei anksčiau švenčių paskutine stotele tapdavo barai, tai dabar yra populiaru ieškoti privačių erdvių, kuriose būtų galima pasikviesti didžėjų, barmeną ir surengti vakarėlį be pašalinių akių.
- Teminių vakarėlių tradicija, kurioje reikėdavo persirengti vienodais drabužiais (seselių, vienuolių, mokyklinukių ar vienoda spalva) tampa atgyvena. Leiskite šventės dalyvėms rengtis taip, kaip jos jaučiasi geriausiai.
- Ne nauja, bet gera idėja mergvakarį perkelti svetur: kainos panašios, galimybių daugiau, o ir aplinkos pakeitimas kartu su draugėmis bus įsimintina patirtis visam gyvenimui. Žinoma, dabartinė pandemijos situacija šią galimybę tikrai stipriai apribojo. Bet jei niekur neskubate, šią idėją galima nukelti ir į kitus metus.
- Fotosesijos mergvakariuose. Jei anksčiau būdavo populiaru dovanoti šventės kaltininkei privačią fotosesiją, tai dabar organizuojamos fotosesijos, kuriose dalyvauja visos šventės dalyvės. Būsima nuotaka tikrai pasidarys ir asmeninių kadrų.
- Mergvakaris pajūryje – matyta ir girdėta, tačiau, jūra, smėlis, pasiplaukiojimas mariose ar iškyla leidžiantis saulei yra klasikų klasika, niekada neišeisianti iš mados.
- Atsisakykite šventėje nuometų ir keliaraiščių. Šias detalės jau palikime praeityje.
- Jaunoji ir priesaikos skaitymas. Vis dar likęs mergvakario atributas, tačiau jau mažai kur pasitaikantis.
- Limuzinai ir šventiniai autobusai. Transporto priemonė šiais laikais elementari šventės dalis, skirta patogumui, o ne dėmesio pritraukimui. Tai tik papildomos išlaidos.
- Įdomių formų tortus (vyriškų organų ar su būsimo jaunikio atvaizdu) tikrai braukite iš šventės organizavimo planų. Sutaupysite pinigų šventės biudžete.
- Užduotys nuotakai, kurioje ji turėtų sugundyti kuo daugiau vyrų ir gauti jų numerius – šaltu veidu braukite iš pramogų.
- Ir pabaigai, idėja ne visiems ir ne visoms – švęsti mergvakarį kartu su bernvakario dalyviais. Po dienos pramogų atskirai, visiems kartu susitikti bendrame vakarėlyje.
Galvoju, kad ši priverstinė viso pasaulio pauzė, tikrai galėtų tapti nauju atspirties tašku net ir mergvakarių šventimo tradicijose.
