M.Levickis pripažįsta, kad nėra iš tų žmonių, kuris būtų linkęs itin atvirai ir nepamatuotai reikšti savo jausmus viešoje erdvėje. Vis dėlto, anot jo, atėjo laikas viešam pareiškimui, kadangi likimas jo gyvenimą pakreipė taip, jog šalia atsirado žmogus, su kuriuo gera dalintis kasdienybe.
„Iki tol aš buvau nusiteikęs, kad niekada nevystysiu santykių su žmogumi iš kolektyvo, su kuriuo reikia dirbti. Tačiau reikia pripažinti, jog mūsų ir Klementinos pažintis prasidėjo, kai ji ėmė groti mano suburtame orkestre. Vieno turo metu Pietų Vokietijoje mes praleidome dieną kartu šnekėdami apie gyvenimą ir pajutome, kaip panašiai matome pasaulį. Aš buvau ištiktas šoko, kad gali būti žmogus, su kuriuo viską galime pajausti beveik vienodai“, – pasakoja akordeonistas.
Nors M.Levickis santykius su Klementina puoselėja jau kurį laiką, jis pripažįsta, jog vis dar bijo žodžio „myliu“. Tam įtakos galėjo turėti laikas paauglystėje, kai dalis suaugusiųjų, ugdydami Martyną, aiškino, su kuo jis gali būti ir su kuo, ne.
„Iki pastarųjų kelerių metų aš galvojau, ar man iš viso pavyks sukurti artimą santykį su kitu žmogumi ir dalintis erdve, laiku, automobiliu, dušu, lova. Nežinau, iš kur tai ateina, bet aš saugojau savo erdvę ir norėjau, kad ji būtų tik mano. Vis dėlto su laiku tai kinta, nes tu gali jaustis gana saugiai būdamas vienas, bet ateis momentas, kai jausdamasis vienas, tu pradėsi jaustis ir vienišas. Nepaisant mano aktyvaus gyvenimo tempo, kelionių ir supančių žmonių, tokių jausmų patyriau ne kartą. Kuo aktyvesnis buvo mano gyvenimas, tuo labiau aš jaučiausi vienišas“, – pripažįsta M.Levickis.
Akordeonistas šypsodamasis pripažįsta, kad tai yra pirmas kartas, kai jis taip atvirai ir tiek daug kalba apie meilę. Nors 2020-ieji jam padovanojo santykius su Klementina, M.Levickis tikina, kad metai buvo įsimintini ne tik dėl to.
„Praėję metai atėmė labai daug, bet nesu tas žmogus, kuris koncentruotųsi į tai, ką prarado, skaičiuotų neuždirbtus tūkstančius. Tai yra tik pinigai ir karjera, svarbiausia – vertybės. 2020-ieji man padėjo suvokti save kaip žmogų, kas aš esu ir ko noriu ne kaip žinomas asmuo ar muzikantas, bet kaip siela“, – sako M.Levickis.
Visą pokalbį su M.Levickiu žiūrėkite įraše:
