Pristatinėdama naują dainą „Naktis“, Monika Linkytė pabrėžė, kad jos ne ką mažiau už ją laukia ukrainietės draugės, apsigyvenusios Lietuvoje – Anfisa, Yesenia ir Marina. Portalo 15min skaitytojams ji atskleidė ir susipažinimo istoriją.
„Dar Viktorija yra. Daugiausiai bendrauju su Marina ir jas visas pasiekiu per ją. Vieną dieną savanoriavau migracijos centre ir ten susipažinau su Anfisa, kuriai yra devyneri. Apsikeitėme socialiniais tinklais. Po to bendravimą perėmė jos mama Marina ir kitomis jos dukromis bei pussesere.
Marina su dviem dukromis yra pabėgusi iš Mariupolio. Tikrai yra stipru matyti tą besimaišantį gedulą ir džiaugsmą, kad atranda savo būtį čia, kad gali pamažu įsitvirtinti. Dabar jos savo ateitį sieja su Lietuva. Gera padėti ir už rankos palaikyti, kiek įmanoma. Be to, smagu turėti užnugarį, kuris džiaugiasi mano muzika“, – 15min studijoje kalbėjo M.Linkytė.
Monikos Linkytės naujausia daina:
Apie Ukrainą ir joje vykstantį karą atlikėja neseniai pasakojo Nepalo moksleiviams. Ten viešint ją ir pasiekė žinia apie prasidėjusius Rusijos karinius veiksmus.
„Labai ryškiai prisimenu tą Rusijos pradėtą karo prieš Ukrainą pradžią. Nepale yra trimis valandomis ir 45-iomis minutėmis daugiau nei Lietuvoje. Tai ten jau buvo išaušęs rytas. Aš pusryčiavau ir negalėjau patikėti tuo, ką mačiau.
Būtent tą dieną važiavau į Nepalo mokyklą, nes buvau pažadėjusi pravesti pamoką ar kažkokią užklasinę veiklą. Kalbėjome apie karą, apie tai, kas yra laisvė, kur yra Ukraina“, – pasakojo dainininkė.
Praėjusios savanorystės metu Monika kartu su kitais savanoriais nepaliečiams įkūrė biblioteką. Ant jos sienos nupiešė pasaulio žemėlapį.
„Dėl to nereikėjo ieškoti, kur atsispausdinti žemėlapį, tad prasmingai išnaudojome tai, ką sukūrėme anksčiau ir kam skyrėme dėmesį ir pinigus.“
Žemėlapyje ji pažymėjo Ukrainą, tačiau, kaip teigė, liūdna, kad būtent tokiomis aplinkybėmis tenka mokyti vaikus apie šią šalį.
Vaikams buvo įdomu, kas bus toliau, kokie bus tolimesni Lietuvos, Europos ir kitų šalių veiksmai. Be to, jie teiravosi, kaip gali prisidėti, įkvėpti tuos žmones nepasiduoti, garsinti Ukrainos laisvę.
„Buvo gražu matyti jų norą prisidėti ir skleisti žinią, jog tai, kas vyksta, yra neteisinga, kad taip neturi vykti“, – tęsė pašnekovė.
Pasakojimas neapsėjo be emocijų. Ašarą teko braukti pačiai Monikai ir jos draugei Šarūnei, kuri gyvena Nepale.
„Mums tas laisvės skonis iš pat gelmių išniro. Ta trauma, kurią esame gavę kaip tauta, yra labai stipri. Tas pyktis ir neteisybės suvokimas, regis, dėl to dar stipresnis. Nes, kai pakalbi su žmonėmis, kurie gyvena toliau nuo šio karšto taško, tai jie esmę supranta, bet jiems nėra taip jautru.
Man buvo svarbu pasidalinti, kad tai yra neteisinga. Tą svarbumą parodyti per savo istoriją ir faktus, ir padėti vaikams suprasti, kodėl apie tai būtina kalbėti“, – kalbėjo M.Linkytė.
Tiesa, atlikėja paminėjo, jog, kai vaikščiojo kalnuose, buvo sutikusi vyriškį, kuris karą Ukrainoje matė kiek kitaip.
„Jam buvo gaila Ukrainos, bet jis teigė, kad kalta Amerika. Mėtėsi neadekvačiomis frazėmis. Aš norėjau jam paaiškinti, nes supratau, kad jis tiesiog negauna tinkamos informacijos ir nežino, kuo tikėti. Bičiuliai mane ragino jį palikti ir keliauti toliau. Mano atsakomybė buvo padėti jam suprasti šią situaciją.
Buvau labai įsijautusi emociškai, nežinau, kiek man pavyko. Bet padariau viską, ką galėjau. Tikiuosi, kad bent kažkokia maža žaižara jo galvoje įsižiebė, kad ne tiesą jis skaitė ir sakė“, – prisiminė Monika, tačiau pripažino, kad pakeisti jo nuomonę buvo sudėtinga.
