Ukulėlę pamėgo netikėtai
Paklausta apie tai, kaip apskritai jos rankose atsirado mažytis instrumentas, daugumai matytas „Kempiniuko Plačiakelnio“ animaciniuose filmuose, Monika Strazdė 15min pripažino, kad jaunesniame amžiuje daugiau grodavo ir mokydavo groti gitara, nes šį instrumentą geriausiai pažinojo.
Tačiau vėliau atsirado laisva ukulėlės mokytojos vieta, todėl nusprendė surizikuoti: „Taip nutiko, kad dabar jau nebegaliu ukulėlės paleisti ir ji tapo mano pagrindiniu instrumentu.“
Iš pradžių Monika mokė vaikus privačiai, mažose grupelėse, kurios dažniausiai būdavo sudarytos iš trijų žmonių. Dabar ji grojimą ukulėle integruoja į savo vedamas muzikos pamokas bendrojo lavinimo mokykloje.
„Labai džiugu, kad galiu mokyti didesnes grupes. Man pasirodė, kad grojimas ukulėle yra labai geras būdas įtvirtinti solfedžio žinias ar ritminius motyvus, tad paprašiau mokyklos, kad man parūpintų ukulėlių.
Dėl veiklos integravimo į pamokas vaikams neabejotinai atsiranda daugiau susidomėjimo dalyku. Net ėmiau dažnai sulaukti klausimo, kokią ukulėlę pirkti, todėl svarstau galimybę atidaryti elektroninę parduotuvę, kurioje pardavinėčiau savo pačios atrinktus instrumentus“, – 15min pasakojo M.Strazdė.
Ji neslepia, kad mokydama vaikus susiduria su tam tikrais iššūkiais. Bene didžiausias – vaikų dėmesio nesutelkimas, nes, kaip pati teigia, jie tampa vis energingesni, o dėl aplink esančio didelio informacijos srauto mokiniams sunku susikoncentruoti ties vienu dalyku.
„Net stovėdama prieš klasę pastebiu, kad vaikams sunku manęs klausytis. Aišku, muzikos teorija jau neskamba patraukliai šiuolaikiniam vaikui, visi tie diezai, bemoliai, natos, smuiko ir boso raktai yra pateikiami senamadiškai ir reikia rasti naujų būdų sudominti vaikus ir perteikti visą tą teoriją patraukliau“, – šypsojosi pašnekovė.
Tapo kilimų kūrėja
Neseniai Monika save atrado naujoje veikloje – ėmė kurti kilimus. Viskas prasidėjo, kaip atskleidė pati, labai netikėtai – jos vyrui parodžius vaizdo įrašą, kaip gaminami kilimai: „Mane taip sužavėjo tas procesas. Anksčiau galvojau, kad viskas yra daug paprasčiau, kad gamyba vyksta fabrike ir ant kilimo yra tiesiog atspausdinamas paveikslėlis.“
Visko apie kilimų kūrimą M.Strazdė išmoko internete, nes kol kas, kaip teigė, dar nėra kur to pasimokyti Lietuvoje.
„Vienas iš mano tikslų – pradėti pačiai kurti vaizdo įrašus, kaip gaminti kilimus, ir juos kelti į „YouTube“, – planais dalijosi ji.
Moteris atskleidė, kad šiai veiklai reikia tam tikrų priemonių. Visų pirma – įrankio, kuris angliškai vadinasi tufting gun, siūlų, avies kirpimo žirklių bei visokių kitokių gerai kerpančių, nes pagaminus kilimą, kaip paaiškino pašnekovė, jį reikia gražiai apkarpyti. Taip pat – tinkamo audinio, kuriuo, deja, Lietuvoje dar nėra prekiaujama, todėl tenka siųstis iš Olandijos. Ir dar rėmo, kurį pagamino Monikos vyras, bei adatėlių, kurias susikalė pati.
Siūlus dažniausiai naudoja vilnonius, bet Monika patikslino, kad galima puikiai gaminti ir iš akrilinių. O pats kilimo kūrimo procesas trunka nuo vienos iki keturių dienų.
Pagrindinis dalykas, kuris M.Strazdę įkvepia dizainams, yra troškimas kilimus sukurti tokius, kokių nebūna parduotuvėje, išskirtinius.
„Norisi išskirtiniau papuošti kiekvieno namus. Stengiuosi, kad tai nebūtų abstraktus menas, o realus vaizdas, kurį pamačius gali susižavėti. Svarbu, kad jie būtų spalvingi, stilingi ir unikalūs.
Mane visada žavėjo dalykai, kuriuos gali pasigaminti pati, savo rankomis. Mano tėtis irgi toks pats – nusekiau jo pėdomis“, – teigė ji.
Dabar Monika yra pagaminusi virš 40-imt kilimų. Jei reikia keturių dienų vienam, tai jau 160-imt pašnekovės gyvenimo dienų yra praleistos vien tik gaminant kilimus.
Iš pradžių pagamintus kilimus Monika dovanojo tik artimiesiems, giminėms ir draugams, o dabar ėmė pardavinėti. Tiesa, kol kas jokiam žinomam žmogui ji nėra dovanojusi ar pardavusi kilimo, bet neslėpė, kad labai norėtų pagaminti vieną su Baltojo Kiro logotipu ir padovanoti pačiam atlikėjui, nes yra jo gerbėja.
Nors muzika ir kilimų kūrimas iš pažiūros nėra labai panašios veiklos, tačiau M.Strazdė randa bendrų bruožų. Visų pirma, abi jos yra meditacinės.
„Kurdama muzika ar vaikams, ar sau, ar šiaip grodama, susikaupiu ir išsilaisvinu skirtingomis formomis. Kilimų kūrimas labai ramina, nes nieko nereikia mokyti, kol dar nesu kilimų kūrimo mokytoja. Čia galiu tiesiog pabūti savimi ir atsipalaiduoti. Muzikos kūrimas yra labai abstraktus menas – sukuriu dainą ir negaunu nieko apčiuopiamo, o kilimą galiu paliesti rankomis, todėl man tai – atgaiva“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Beje, šiuo metu M.Strazdė dar domisi ir kitomis meninėmis sritimis.
„Didelė svajonė yra ukulėlių tapyba – nusipirkti ukulėlę ir ją transformuoti į ananasą ar dar kitokį paveiksliuką, galbūt kurti personalizuotas ukulėles pagal užsakymą ir parduoti.
Be to, domiuosi žvakių kūrimu. Jų šviesa irgi siejasi su meditacija ir jaukumu, o tai ypač svarbu prieš gražiausias metų šventes“, – atskleidė ji.
