Ką visuomenei reiškia laisvė? „Mano laisvė baigėsi ties tavo nosimi. Aš neturiu absoliučios laisvės. Absoliučios laisvės išvis negali būti, nes laisvė yra nuo kažko. Jeigu nėra ribų, tai nėra ir laisvės, nes tada čia kažkas kita yra tiesiog. Manau, kad atsakomybė, šia prasme, yra tikrai svarbu, nes manyčiau, kad ji yra svarbiau nei laisvė", – štai tokio požiūrio šiandien laikosi aksominio balso LRT televizijos žinių vedėjas Marijus Žiedas.
Marijus gilinasi į šių dienų aktualijas.
„Aš tikrai galiu paaukoti kažkokius dalykus. Aš galiu nešioti kaukę, jei to reikalauja mano artimųjų sveikata ir gerovė, ir nevaidinti, kad tai pažeidžia mano teises ar laisves. Aš tiesiog suprantu, kad mano elgesys gali atsiliepti daugeliui žmonių, todėl aš priimu sprendimą apriboti tą savo nežabotą norą kvėpuoti atvira krūtine.
Manau, kad visuomenė yra sudariusi tam tikrą sutartį. Mes sutariame, kad mes elgsimės vienaip arba kitaip. O sutarimas jau yra apribojimas, bet mes susitariame ir dėl to mes esame visuomenė. O jei mes norime laužyti tą susitarimą, mes iškrentame iš visuomenės ir nebegalime pretenduoti į tos visuomenės gerovę arba į jos teikiamus malonumus. Manyčiau, kad laisvė turi turėti atsakomybę", – pasakoja laidos „Gimę tą pačią dieną“ herojus.
Pagal išsilavinimą filosofijos mokslų daktaras Marijus Žiedas nuolat analizuoja visuomenės modelį: „Man yra tikrai liūdna, kad labai daug žmonių pasiduoda sąmokslo teorijoms. Traukia kažkokias keistas idėjas. Iš kur jie jų prisigaudo – aš nesuprantu. Manau tai tiesiog žmonių baimės, nerimo išraiška. Jie, žinoma, ieško paprastų atsakymų, nes žmonės labai tingi gilintis. O kai ieško paprastų atsakymų, kas nors juos pametėja, žmonės jų įsikimba ir jiems atrodo, kad taip ir yra iš tikrųjų."
Be abejo, nėra padėties be išeities sako Marijus: „Aš visada sakau – skaitykit knygas. Nes dabar, socialinių medijų pasaulyje, yra labai lengva patekti į tą savo burbulą, kai aplink yra tik pritariantys tau, o per žmonijos istoriją žmogus su savo idėja turėdavo pereiti didžiulį filtrą. Jis turėdavo diskutuoti su aplinkiniais, turėdavo ieškoti argumentų savo idėjai pagrįsti, jis turėdavo išklausyti kitų argumentus, jis galbūt net koreguodavo savo mintį. Tai buvo procesas, ir tada gimdavo tiesa.
Dabar to nereikia. Tu gali sugalvoti ką nori, ir visuomet atsiras tūkstančiai žmonių, kurie tam pritars. Ir dėl to mes nebemokame diskutuoti. Visuomenė yra susiskaldžiusi, nebeišeina atrasti bendros kalbos todėl, kad žmonės jau pamiršo, kaip reikia gražiai, korektiškai, mandagiai, kultūringai diskutuoti: kad reikia gerbti pašnekovą, net jei jo nuomonė tau nepatinka arba tu nesutinki su ja. Visa tai dingsta ir tai yra labai liūdna. Galima išklausyti ir tada surasti tiesą. O kai mes užsikonservuojame savo tuose įsivaizdavimuose ir stereotipuose – tada griūna. Ta visuomenė eižėja."
Bet ar pačiam Marijui visuomet pavykdavo rasti sutarimą pačiam su savimi?
Žinomo, vyro gyvenime būta ir sunkių momentų: „Aš visą laiką ir iki šiol turbūt galvoju, kaip būtų buvę, jeigu tai nebūtų įvykę. O tada kiekvieną kartą eidamas miegoti aš svajodavau, kad užmigsiu ir kai atsibusiu iš ryto – viskas vėl bus gerai, bet, deja, niekada taip nebūdavo..."
Apie kokį gyvenimo siųstą išbandymą pasakoja M.Žiedas, galima bus sužinoti dokumentinėje apybraižoje „Gimę tą pačią dieną" trečiadienį, 21.30 val., per LRT televiziją.
