Nuo pirmojo „Liepsnojančio ledo“ projekto praėjo dešimt metų – kas pasikeitė per tiek laiko?
Margarita (M.): Pasikeitė daug kas. Iš pradžių viskas vyko tik Vilniuje, o vėliau išsiplėtė mūsų pasirodymų geografija. Be to, ir šou kokybė gerėjo. O kokiose tik salėse mes nečiuoždavome! Pamenu, pradžioje užsienio čiuožėjai, užėję į salę, patirdavo lengvą šoką. Atsimeni, kaip buvo Klaipėdoje? (Juokiasi)
Povilas (P.): Taip, bet ten buvo nereali atmosfera – mes net buvome paprašę greitosios pagalbos medikų budėti, nes žiūrovai po pasirodymo, tikrąja to žodžio prasme, tiesiog virto iš tribūnų nuo emocijų. Ir visiems mūsų svečiams tai labai įsiminė. Gerų arenų ir salių yra visame pasaulyje, o tokių varganų, nešildomų, kur artistai stovi eilėje kartu su žiūrovais, kad patektų į tualetą, tikrai nepamirši. (Šypsosi)
M.: Tie laikai praėjo – dabar savo šou jau darome prabangiuose rūmuose, arenose. Tai mums leidžia į Lietuvą prisikviesti daugiau ir ryškesnių žvaigždžių.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas |
Ar viską pradėję, tikėjote, kad jūsų rengiami šou sulauks dešimtmečio?
P.: Kai darėme pirmą šou, tikrai negalvojome, kad tokius renginius ant ledo darysime kasmet, kad sulauksime dešimtmečio. Niekas netikėjo, kad tokioje mažoje šalyje kasmet galima surinkti žiūrovų. Bet mes išdrįsome pabandyti, sugalvojome, kad kiekvienas šou turės temą – tai įdomiau stebėti ir žiūrovams, ir patiems sportininkams.
Visus tuos metus mums labai padeda mūsų šou vedėjas Dainius Martinaitis, kurio artistiškumas ir oratoriaus talentas padeda valdyti publiką, kurti atmosferą. Jis nebijo eksperimentuoti – kokių tik vaidmenų jam neteko pas mus atlikti!
M.: Lietuvoje žmonės labai pripratę prie Dainiaus, tačiau girdėjau, kad jį ir kritikuoja, bet jūs nesuprantate, kokį talentą turite! Mums teko dalyvauti daugybėje šou, kuriuos vedė patys įvairiausi vedėjai. Jau vien kiek Rusijoje tų vedėjų matėme! Savo kailiu patyrėme, kaip sunku rasti nenuobodų vedėją. Todėl Dainių labai vertinkite!
Kuo dar be „Liepsnojančio ledo“ jūs dabar gyvenate?
P.: Kai skridome į Lietuvą, Margarita mokėsi ir „kalė“ vaidmens, kurį pirmą kartą atliks teatre, žodžius.
M.: Ką reiškia „kaliau“? Aš labai greitai viską išmokau!
P.: Taip, „kalė“ ir išmoko. (Šypteli) Gyvenimas mums pateikė dar vieną staigmeną – abu gavome pasiūlymą Rusijoje vaidinti labai stipriame spektaklyje pagal Frydricho Šilerio pjesę „Klasta ir meilė“ su labai stipriais dramos aktoriais. Iš pradžių buvo šokas, nes mes suprantame, kad vaidmenys – ypatingai Margaritos – yra pakankamai sudėtingi. Aš neįsivaizduoju, kaip jai reikės tai suvaidinti. (Šypsosi) Bet mes norime pabandyti ir žiūrėsime, kas išeis...
M.: Mums tai bus eksperimentas – smegenų mankšta, nes esame įpratę prisiminti, ką reikės daryti su kojomis, o tekstus mokytis bus nauja patirtis.
P.: Jau bandėme filmuotis kine – nusifilmavome keliose serijose, bet ten mes vaidinome save. O čia – visiškai kitokia užduotis.
Taip pat esame pakviesti į du televizijos projektus: viename dalyvauja tik šokėjai ant ledo su balerinomis, o antrame – ir šokėjos. Taip pat jau metus čiuožiame spektaklyje ant ledo. O dar laukia tradicinės naujametinės pasakos ant ledo.
M.: Iš tiesų šiemet gavome tiek pakvietimų – kad net neprisimename, kada tiek darbų turėjome!
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas |
Ar dar lieka laiko pasidžiaugti namais, buvimu kartu?
P.: Kartais... (Juokiasi) Kai grįžtame po darbų – aš dažniausiai darbus baigiu anksčiau už žmoną, todėl su malonumu jai paruošiu kokią skanią vakarienę.
M.: Ką čia kalbi – tu du mėnesius apskritai Sankt Peterburge sėdėjai, kai su kitais ledo šokėjais dalyvavai projekte su balerinomis!
P.: Tada žmonos atvažiuodavo palaikyti mūsų. Kai atvažiavo Margarita, mes su partnere gavome aukščiausius balus. Galėjo anksčiau atvažiuoti – gal būtume aukštesnę vietą užėmę... (Juokiasi)
Neleidžiate sau pailsėti nuo televizinių projektų?
P.: Kol kas dar ne.
Ir spėjate sudalyvauti ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos šou – gal galite juos palyginti?
P.: Tikriausiai didžiausias skirtumas, kad Lietuvoje dauguma projektų rodomi tiesiogiai. Tai suteikia dinamikos. Rusijoje labai daug dėmesio skiriama kokybei, kaip atrodys galutinis produktas, kurį matys žiūrovai.
M.: Bet reikia pripažinti, kad tokių pinigų, kokie yra skiriami televizijos projektams Rusijoje, Lietuvoje nėra. Mes patys norėjome Lietuvoje organizuoti ledo projektą, bet suprantame, kad tai kainuotų beprotiškus pinigus, jei norėtume viską padaryti kokybiškai. O nekokybiško šou – nereikia.
P.: Tačiau mes su malonumu atvažiuojame sudalyvauti lietuviškose laidose ar šou.
M.: Žmonės čia tikri, jie kuria gražius dalykus, todėl malonu juose dalyvauti.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas |
Paskutiniu metu Lietuvos žiūrovai jus matė kaip šokių projekto „Šok su manimi“ komisijos narius – kaip jums patinka šios pareigos? Smagu atsidurti kitoje barikadų pusėje – juk dažniausiai jūs patys stojate prieš komisijos teismą?
M.: Tiesą sakant, man labai nepatinka vertinti. Aš iš viso nesuprantu, kas sugalvojo, kad vieni žmonės turi vertinti kitus, spręsti, kas pasirodė gerai, kas blogai. Aš pati daugybę metų sporte buvau vertinama, bet vis dar negaliu to suprasti – tai atrodo kvaila... Man visada visų gaila, juk visi stengiasi, visi turi skirtingus sugebėjimus, bet aš visiems noriu parašyti aukščiausius balus. (Šypsosi)
P.: Bet kaip kitaip? Juk visada vienas pasirodo geriau, kitas prasčiau... Man kažkodėl buvo lengviau vertinti dainų projekte, o ne šokių. Nesuprantu, kodėl, bet pagavau save, kad man ten lengviau. Bet kuriuo atveju smagu, kad Lietuvoje vyksta tokie projektai, nes tai yra šventė.
O jums patiems nekyla minčių sukurti savo televizijos projektą?
P.: Mes jau turime „Liepsnojantį ledą“ – to mums per akis užtenka. Kai reikia suderinti visų dalyvių darbo grafikus, gali iš proto išeiti. (Juokiasi)
M.: Ir, tiesą pasakius, daug paprasčiau būti tokių šou dalyviu nei organizatoriumi: tu tiesiog ateini, sušoki ant ledo tai, ką moki, tau už tai gerai sumoka ir nereikia gadintis nervų dėl visokių organizacinių reikalų. Tada dar lieka laiko ir su artimaisiais pabūti. O jei patys darytume projektą, tada asmeniniam gyvenimui ir laisvalaikiui galėtume pasakyti: „Viso gero“. (Šypsosi)
Kalbant apie laisvalaikį, ar jau matėte filmą „Tadas Blinda. Pradžia“? Gal jau įvertinote Agnės Ditkovskytės (su kuria Povilas šoko televizijos projekte – Aut. past.) pasirodymą jame?
P.: Deja, matėme tik „treilerį“... Iš tiesų mes labai norėjome atvykti į filmo premjerą, Agnė mus labai kvietė, bet premjera sutapo su filmavimais Sankt Peterburge...
Gal turite kokią tradiciją sugrįžę į Vilnių, ką būtinai padarote?
P.: Šou padarome. (Juokiasi)
M.: Aš Lietuvoje visada perku avalynę, Maskvoje man sunku rasti patinkančių batų. (Juokiasi) Gaila, bet Rusijos žmonių skonis yra šiek tiek azijietiškas, jiems patinka, kad ant batų būtų kokių blizgančių papuošimų, kad jie blizgėtų, būtų lakiniai. O Lietuvoje yra labai gražių batų.
P.: Tai ne tik mūsų nuomonė – užsienio šokėjai jau žino, kad Lietuvoje galima įsigyti gražių batų, todėl atvykę prisiperka jų po dešimt porų.
M.: Aš nesuprantu, iš kur čia atveža tiek gražių itališkų batų, jei aš net Italijoje tiek jų nemačiau – tik drabužių prisipirkau, o batus radau Vilniuje. (Juokiasi)
P.: O aš dievinu lietuvišką virtuvę ir visada einu pavalgyti lietuviškų patiekalų. Kai tuos du mėnesius buvau Sankt Peterburge, netyčia radau vieną lietuviškų patiekalų restoraną. Kai užsisakiau šaltibarščių, gavau tokių, kokių net Lietuvoje negautum. Iškart paklausiau, kuo vardu savininkas. Pasakė, kad jo vardas lietuviškas. (Juokiasi) Labai geras restoranas „Gintaras“. Paaiškėjo, kad ir Darius Kasparaitis ten dažnai lankydavosi, kai ten žaidė – visi ten jį prisimena. (Šypsosi)
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas |
