Lietuvoje čiuožėjai – gana reti svečiai. Užsisukę darbuose Rusijoje ir kitose šalyse jiedu čia parvyksta rečiau, negu norėtų, tačiau sugrįžę mėgaujasi kiekviena minute.
Apsilankę Žmonės.lt redakcijoje čiuožėjai ne tik pasidalijo nematytomis nuotraukomis, papasakojo apie santuoką ir gyvenimą Maskvoje, bet ir pakvietė gerbėjus į naują šou.
Gruodį „Liepsnojančio ledo“ gerbėjai sulauks staigmenos – į Lietuvą kartu su būriu talentingų čiuožėjų atvyks daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas Ilja Averbuchas. Žiūrovams žadamas įspūdingas šou „Klasiokai“, kuriame, žinoma, taip pat pasirodys Margarita ir Povilas.
Taigi, papasakokite plačiau apie šį šou – ko tikėtis žiūrovui?
Povilas: Trylika metų mudu buvome „Liepsnojančio ledo“ prodiuseriais, bet jau labai seniai su Margarita norėjome Lietuvai parodyti Iljos Averbucho šou – mes patys jau dešimt metų čia šokame, be to, kartu su Ilja turime labai daug kūrybinių idėjų. Visas kolektyvas – tai tarsi mūsų šeima Rusijoje.
Iki šiol bendro projekto padaryti nepavyko, nes „Liepsnojantis ledas“ būdavo per žiemos šventes, o tokiu metu Iljos komanda dirbdavo jau kituose iš anksto suplanuotuose spektakliuose. Šiais metais pasitarėme ir nusprendėme, kad paankstinus datas, visiems pavyktų dalyvauti bendrame projekte. Tai – pirmas toks mūsų eksperimentas, todėl bus labai įdomu tiek mums, tiek žiūrovams. Tie, kurie eidavo į „Liepsnojantį ledą“, galės palyginti skirtingų žmonių kurtus šou.
Vos prieš kelias dienas grįžote iš Maskvos, kur gyvenate, jūs – gana reti svečiai Lietuvoje...
Margarita: Į Lietuvą grįžtame nedažnai – maždaug keturiskart per metus.
Povilas: Na, aš keliskart dažniau grįžtu, negu Margarita (nusišypso).
Margarita: Mes, žinoma, norėtume grįžti dažniau, tačiau viską koreguoja darbas – mes gyvename ten, kur tuo metu dirbame. Ir Maskvoje, namuose, kartais būname reti svečiai, nes dalyvaujame įvairiuose šou po visą Rusiją. Dabar keturis mėnesius dirbome Sočyje, per metus 2–3 mėnesius turime gastroles po skirtingus miestus, todėl visuose namuose mes būname gana retai.
Nepervargstate?
Povilas: Pasirodymus mes tiesiog dieviname, ypač, kai publika puiki – o ji tokia būna beveik visada. Labiausiai mus vargina laikas kelyje – skrydžiai, po jų važiavimas traukiniu arba autobusu, kartais tai užtrunka daugiau kaip pusė paros.
Margarita: Trumpai tariant – darbas geras, tik gaila, kad reikia tiek laiko praleisti kelyje. Netgi keturi mėnesiai Sočyje mus džiugino vien todėl, kad nors ir ne namai, bet bent jau nereikėjo nuolat kažkur važinėti.
Povilas: Todėl mes dabar kaupiame savo nuosavam lėktuvui, bus lengviau (užsikvatoja).
Papasakokite apie savo laisvalaikį – juk turite tokį?
Povilas: Mane labai domina landšafto kūrimas, sodo puoselėjimas – tai mano hobis.
Margarita: Aš treniruoju kitus – tai galėčiau įvardinti labiau ne kaip darbą, o kaip hobį. Be to, labai mėgstu leisti laiką su gyvūnais – kai tik turiu laisvą akimirką, stengiuosi būti su jais.
(Na, o moteriškos pramogos?..) Mėgstu apsipirkinėti, bet tik ne Rusijoje – viskas labai brangu: kai Europoje tie patys daiktai kainuoja trečdaliu pigiau, būtų kiek kvaila viską pirkti užkeltomis kainomis. Štai avalynę mėgstu pirkti Lietuvoje – turbūt, atitinka mano skonį (šypteli).
Povilas: Galiu išduoti vieną jos slaptą hobį – tvarkytis namuose! Bet tvarkytis taip, kad juose įsivyrauja tiesiog tobula švara, iki paties menkiausio daikto...
Margarita: ...ir tada kitą dieną ieškau kurio nors iš jų ir viską vėl apverčiu aukštyn kojomis...
Ko, be šeimos, labiausiai pasiilgstate Lietuvoje?
Margarita: Aš pasiilgstu lietuviško maisto: lietuviškos duonos, mišrainių, cepelinų...
Povilas: Pasiilgstu tiesiog lietuviškos atmosferos – jau tiek metų gyvenu svetur, tačiau tasai ryšys su Lietuva išliko labai stiprus. Būna, važiuoju automobiliu jau link Lietuvos ir tiesiog pajuntu ją – imu dainuoti lietuviškas dainas, himną. Tai visiškai natūralūs, iš širdies kylantys jausmai, jie tiesiog yra.
Šiais metais suėjo 15 metų, kai judu esate susituokę. Kaip paminėjote metines?
Margarita: Jeigu atvirai, šie metai buvo labai sunkūs, todėl ne šventimas buvo galvoje. Tiesiog pasveikinome vienas kitą ir pabuvome kartu, be jokių, taip sakant, „fejerverkų“.
Povilas: Buvimas kartu ir yra geriausia šventė, kam tie „fejerverkai“...
Penkiolika metų santuokoje – tai daug ar mažai?
Margarita: Penkiolika metų mes susituokę, bet kartu jau... kiek? (šypsosi) Maždaug trylika iki vestuvių, taigi, sudėjus, išeina dvidešimt aštuoni metai kartu! Man toks jausmas, kad aš jį pažįstu visą gyvenimą – net nepamenu to laiko, kai gyvenau be Povilo (juokiasi).
Povilas: O aš puikiai pamenu, kaip mes tapome šeima, vestuves...
Margarita: ...kaip tu į jas pavėlavai...
Povilas: Na, turėjau problemų dėl gėlių... Su mama rinkome puokštę, ji niekaip negalėjo apsispręsti... Na, taip jau nutiko... (kikena).
Jūsų sėkmingos santuokos paslaptis, tik nevardijant stereotipų apie meilę, pagarbą, pasitikėjimą...
Margarita: Žinau! Jeigu aš Povilą bent triskart pamatyčiau kaip daugumą Rusijos vyrų – gulintį namuose ant sofos, skaitantį laikraščius ir laukiantį, kol žmona jam atneš valgyti – ilgai neištverčiau.
Povilas: Įtariu, dukart jau išnaudojau... Liko vienas... (juokiasi)
Margarita: Visai ne! Mes kartu, galima sakyti, 24 valandas per parą, tačiau aš jo nieko neveikiančio nematau – net prišaukti pietų negaliu, jis visąlaik kažką veikia, tvarkosi. Kai abu užsiėmę savais reikalais, tada neatsiranda trinties, tačiau tuo pačiu imi labai vertinti kartu praleistas akimirkas, nes jos būna ypatingos.
Labai gerai, kad buityje vienas iš kito nieko nereikalaujame – darome tiek, kiek turime jėgų ar nusiteikimo.
Povilas: Tai man labai patinka – šeimoje vienas kito nespaudžiame, neverčiame nieko daryti, neužkrauname darbais, nereikalaujame, kad būtinai būtų pagaminta vakarienė ar išplautos grindys.
Margarita: Mūsų šeimoje dažniau išgirsi „Gana, eik pailsėti“, negu „Padaryk tą ar aną“. Man atrodo, kad ši mūsų savybė tiktų bet kuriai šeimai norint gerų santykių.
Su Žmonės.lt skaitytojais Margarita ir Povilas dalijasi nematytomis asmeninio albumo nuotraukomis:
Margarita ir Povilas vieši Žmonės.lt redakcijoje:
Margarita ir Povilas pokštauja: kas liko už kadro...
