„Koncertas „Žalgirio“ arenoje, „Eurovizija“ ir... platūs vandenys!“, – 15min šypsodamasi vardijo Marija, prieš kelias dienas apsilankiusi Kaune, „Karen Millen“ drabužių parduotuvės atidaryme.
M.Grabštaitė neslepia – ankstesniam nei norėtųsi atsisveikinimui su „X Faktoriumi“ psichologiškai ruošėsi, tačiau sekmadienį išgirdusi, jog turi palikti projektą, kuriam laikui sustingo ištikta šoko.
„Net kalbėti negalėjau...“ – neslėpė pašnekovė.
Pastarąsias dienas ji stengėsi su niekuo nebendrauti ir galvojo, kokie ateities planai jai būtų priimtiniausi.
„Jei norėjau miegoti, tai ir miegodavau. Jei užsimanydavau ledų, jų ir suvalgydavau. Tokia buvo mano šios savaitės pradžia“, – sakė M.Grabštaitė, pasitraukimą iš projekto priėmusi kaip pamoką ir motyvaciją siekti dar aukštesnių užduočių.
Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje džiazo vokalą studijuojanti, bet šiuo metu akademines atostogas pasiėmusi mergina sako, jog garsai, akordai, melodijos yra tarsi užkoduotos jo genuose. Ji – šviesaus atminimo muziko, dirigento, džiazo orkestro „Kauno bigbendas“ įkūrėjo ir ilgamečio jo meno vadovo Romualdo Grabšto anūkė.
Nuo vaikystės dainavusi ir su seneliu daug laiko orkestro repeticijose praleidusi bei kartu muzikavusi M.Grabštaitė prieš septynerius metus patyrė gilų emocinį sukrėtimą. Jos mylimam seneliui, mamos tėčiui, diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys, brangų žmogų pasiglemžęs per mėnesį.
„Dvejus metus nedainavau. Vis atrodė, kad muzika mane skaudina. Ir, tik per radiją atsitiktinai išgirdusi senelio mėgtas džiazo melodijas, supratau – turiu tęsti, ką pradėjau. Dabar, kai būnu scenoje, regis, jis yra greta manęs“, – 15min pasakojo M.Grabštaitė.
Atlikėja neslepia – muzika yra jos gyvenimas. Sudėtingiausia, anot M.Grabštaitės, „X Faktoriuje“ buvo paruošti jai parinktą dainą. Tačiau visi sunkumai dingsta, kai ateina metas susitikti su publika.
„O kai užlipu į sceną... pas publiką ateina Marija!“, – šypsosi M.Grabštaitė.
Ji mėgsta įvairią muziką, bet labiausiai vertina balades.
„Senelis mane išmokė dainuoti iš klausos. Duodavo paklausyti kūrinio ir iškart jį turėdavau pakartoti. Tai – neįkainojama patirtis“, – sakė M.Grabštaitė.
