Tačiau 207 centimetrų ūgio vyras tvirtas ne tik po krepšiu: neužsiima savigaila, klauso medikų, kasdien kalbasi su netrukus Amerikoje antrą atžalą gimdysiančia žmona Bernadette (30), pustrečių metų sūneliu Marijonu, stebi komandos žaidimą per televizorių ir žiūri į priekį – netrukus su bičiuliais Vilniuje žada atidaryti odontologijos gydyklą.
Nuo juodojo penktadienio, kai naktį po rungtynių iš Panevėžio arenos skubiai buvo išgabentas į Kauno klinikas ir ten nustatyta plaučių mikroembolija (dėl jos plaučių kraujagyslėse formavosi krešuliai, organizmui stigo deguonies), prabėgus savaitei, medikai Marijoną išleido gydytis namo. Grėsminga, gyvybei pavojinga liga pristabdyta vaistais, juos krepšininkas turi vartoti kasdien. Po kurio laiko reikės pasirodyti gydytojams, kartoti tyrimus.
Šiomis savaitėmis tvirtam žemaičiui prireikė ne tiek fizinės sveikatos, kiek psichologinės stiprybės – juk taip netikėtai neteko istorinės galimybės rungtyniauti Lietuvoje vykstančiose Europos pirmenybėse, dėl ligos nutrūko ir kontraktas su turkų „Beşiktaş“ klubu.
Kita vertus, vidinės stiprybės Marijonui nepristigo dar tada, kai dešimtukininkas dėl krepšinio metė mokyklą, kurią beveik buvo baigęs, sparčiai vijosi nuo mažens rungtyniaujančius bendraamžius, su keliais šimtais dolerių vienas išvyko į Ameriką, dirbo juodus darbus, kad po mokslo metų galėtų aplankyti namiškius Lietuvoje. Sėkmingai Jungtinėse Valstijose studijavusį ir rungtyniavusį, vėliau tapusį profesionalu, jį kamavo sudėtingos traumos. Operacijų ir skausmo Marijonas ištvėrė tiek, kiek retai kam teko, tačiau ar kas girdėjote, skaitėte skundų persmelktą jo interviu? Krepšinio aikštėje tvirtas, lengvai nepastumiamas kovotojas po rungtynių visuomet santūrus, draugiškas, susitvardantis.
„Gerai, kad taip nutiko Lietuvoje, kai aplik savi žmonės“, – sako Marijonas ir pripažįsta: sveikti padeda artimųjų, bičiulių palaikymas. Pastaruoju metu jaudinančio rūpesčio ir gražių žodžių jis sulaukė iš visos Lietuvos, tad atrodo, jog išties namuose net ir sienos gydo. „Gydytojai juo labai rūpinasi. Viskas tikrai bus gerai. Aišku, labai sunku, kad tokiu metu negalime būti drauge“, – liūdnai kalba amerikietė jo žmona Benadette. Dešimties valandų laiko skirtumas ir paskutinis nėštumo mėnuo jai netrukdo Arizonoje internetu stebėti Europos čempionato rungtynių: „Neseku visko minučių tikslumu – turiu rūpintis sūnumi, bet stengiuosi, kiek galėdama, užmesti akį. Ir kiti amerikiečiai domisi. Kiek pastebėjau, visi, kurie gyvena mūsų apylinkėje, yra tikrų tikriausi Lietuvos fanai! Dar iki čempionato pradžios Marius man bandė išaiškinti jo svarbą. Pasakojo, kaip visi Lietuvoje dėl to pamišę. Manau, kad gerai tą suprasti galima tik būnant Lietuvoje, tą jaučiant savo kailiu.“
Marijonas su žmona kasdien kalbasi per skaipą ir telefonu: „Aišku, kai tokie ne patys lengviausi dalykai į vieną krūvą sukrinta, norėtųsi, kad šeima būtų šalia. Bet esame jau ne kartą įvairių situacijų abu išmėginti, susidorosim ir šįkart. Dabar svarbiausia, kad ji per daug dėl manęs neišgyventų ir nesijaudintų.“
Kol kas visas lietuvių rungtynes Marijonas leidžia prie televizoriaus. „Kur čia nežiūrėsi... Sunku būti žiūrovu. Ir adrenalino prie televizoriaus trūksta – juk esu įpratęs žaisti pats. Kartais dėl kokios klaidos susinervinu, bet šiaip esu ramus stebėtojas“, – pasakoja krepšininkas. Jei tik bus įmanoma, jis žada palaikyti draugus Kauno arenoje, kur vyks finalinis Europos pirmenybių etapas.
Kada galės sportuoti pats, nežino. Kol kas aišku, kad mažiausiai mėnesį ar du ne tik nežais krepšinio, bet ir negalės skraidyti lėktuvais.
„Nelabai ir noriu spausti daktarų, kad pasakytų gydymo trukmę, prognozes. Apskritai nenoriu nieko konkretaus planuoti. Gali priplanuoti, o paskui iš viso to tik pasijuokia... Žmoną jau nuteikiau, kad dar ilgai keliauti niekur negalėsiu“, – sako dėl sveikatos neplanuotai ilgai Lietuvoje viešėsiantis krepšininkas.
Bernadette ramiai žiūri į tai, jog per gimdymą vyro nebus šalia: „Prie to jau įpratę... Su tokiu gyvenimu susitaikiau, tapusi profesionalaus sportininko žmona. Ir, turiu pripažinti, pamėgau tokį mūsų gyvenimo būdą, kai kraustomės vis į kitą šalį, kur kita kalba, kultūra. Labai daug ko išmokau, pažinau, supratau. Ta patirtis unikali, įdomi, apie tokią anksčiau net svajoti negalėjau. Įpratau, kad dažnai svetimame krašte būnu viena, nes vyro nuolat nėra. O kai yra, gyvena profesionalaus žaidėjo režimu. Žinau, kad po laimėtų rungtynių jis būna pakylėtas, o pralaimėjimas bet kurį liūdnai nuteikia. Bet juk visada negali laimėti. Toks yra sportas. Marijonas – analitikas, mėgsta nagrinėti kiekvieną mačo epizodą. Na, o aš esu ta, kuri visa tai išklauso.“
Medikai iš anksto įspėjo, jog Petravičiai laukiasi dukrytės. Jei viskas klostysis sėkmingai, po gimdymo atsigavusi Bernadette ketina su mažąja ir sūneliu Marijonu krautis daiktus kelionei į Lietuvą lankyti čia sveikstančio tėčio. „Sūnus jo labai pasiilgsta. Šiame augimo etape mažasis Marijonas – labai juokingas ir mielas vaikas. Jis visada žiūri krepšinį ir yra tėčio fanas numeris vienas. Žiūrėdamas, kaip tėtis stumdosi po krepšiu, visada šaukia: „Tėveli, nestumdyk kitų žmonių! Tai negerai“, – juokiasi Bernadette. „Tokių pastabų iš jo sulaukiu dažnai. Visada pažadu, kad pasistengsiu su kitais žmonėmis elgtis maloniau. Bet kadangi tėčio užduotis aikštėje yra stumdytis, nelabai galiu sūnaus klausyti. Užtat po kitų rungtynių vėl dėl to paties mane bara“, – pokalbius su sūnumi prisimena Marijonas vyresnysis.
Netrukus Vilniuje duris atvers nauja odontologijos klinika. Marijonas – vienas jos bendraturčių. „Paprasčiausiai susibūrė gera grupė žmonių – medicinos, vadybos profesionalų, norinčių investuoti. Pamačiau, kad klinikos idėja turi perspektyvą. O dar dirbant su tokia komanda... Norėjosi investuoti ir Lietuvoje, o čia pasitaikė proga prisidėti prie potencialą turinčio projekto, – pasakoja krepšininkas. – Kiek girdėjau iš savo partnerių, klinikos atidarymas jau po savaitės.“
Ši investicija tarsi patvirtina Marijono ne kartą sakytus žodžius, jog savo ateitį ir tada, kai jau nebebus profesionalus krepšininkas, sies su Lietuva. „Su Lietuva ir Amerika, – patikslina. – Kiek išeis, tiek abejose šalyse gyvensime, dirbsime. Žinoma, tą migraciją kažkiek ribos vaikų mokslai. Lietuvoje noriu būtinai praleisti tam tikrą laiko dalį – ypač vasaras, kai čia geras oras, smagu.“
Per karjerą Marijonui daug kartų teko sudvejoti, ar dar galės žaisti krepšinį. Kelio kryžminiai raiščiai trūko dar studijuojant, vėliau – ir Achilo sausgyslė. Kitąsyk, atliekant nesudėtingą kaulo pėdos operaciją, į organizmą patekusi infekcija sukėlė kraujo užkrėtimą. Kur dar kiti sužeidimai, daugybė operacijų, kūną varstantys skausmai, o dabar – nors ir neskausminga, bet labai pavojinga liga.
„Toks jau tas krepšinis. Nežinai, kuriuo momentu būsi priverstas sustoti. Todėl reikia ieškoti ir kitų galimybių, veiklos sričių“, – kalba Marijonas. Apie tai, kada, kur ir kiek žais krepšinį, kol kas negalvoja. Dabar svarbiausia – mažosios Petravičiūtės laukimas, Bernadette ir jo paties sveikata.
„Ir prieš kiekvienas rungtynes, ir šiaip gyvenime savo vyrui linkiu geros sveikatos, sėkmės ir mokėti pasidžiaugti kiekviena akimirka. Taip pat viską daryti pagal galimybes maksimaliai gerai. Tada viskas susidėlios taip, kaip turi būti“, – nedvejoja Bernadette. Šiems žodžiams pritaria ir jos vyras, kartodamas savo mėgstamą patarlę: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“
