Vilniečiui Mariui Gelažnikui (46) tenka nuryti nuoskaudą ir skaičiuoti nuostolius po teismo proceso, užsitęsusio kelerius metus ir pasibaigusiu jam triuškinamu pralaimėjimu.
Trečiadienį apeliacine tvarka M.Gelažniko ir gydytojo Kęstučio Blizniko bylą išnagrinėjusi aukštesnės instancijos teisėjų kolegija paskelbė, kad keičia pirminį teismo sprendimą. Dabar nuosprendis M.Gelažnikui – žymiai neparankesnis.
Pavyzdžiui, už tai, kad viešai išvadino K.Blizniką šundaktariu ir daktaru Frankenšteinu, verslininkas turės sumokėti ne 2 000 litų, o 20 000 litų moralinės žalos kompensaciją. Vilniaus apygardos teismas padidino ir baudą už šį nusikaltimą – mediko apšmeižimą per visuomenės informavimo priemones – M.Gelažnikui skirtą baudą (nuo 3 900 litų iki 6 500 litų).
Verslininkas M.Gelažnikas teismo sprendimu turės sumokėti medikui ne 2 000 litų, o dešimteriopai didesnę neturtinės žalos kompensaciją.
Be to, iš nuteistojo M.Gelažniko teismo nuosprendžiu nukentėjusiam K.Bliznikui yra priteista iš viso dar 8 000 litų proceso ir atstovavimo išlaidų.
M.Gelažnikas tikėjosi visai kitokios šio teismo baigties: siekė įrodyti, kad K.Bliznikas sužalotą jo ranką operavo pasinaudojęs bejėgiška jo būkle (girtumu), negavęs sutikimo, tuo pačiu apribodamas jo laisvę, o operacijai nepavykus, dar ir sužalojo jo sveikatą.
Šią versiją M.Gelažnikas su advokatu grindė iš Vokietijos medikų gautomis gydytojui K.Bliznikui nepalankiomis išvadomis, tačiau sostinės teisėjai jas atmetė.
Bylos duomenimis, ranką susižalojęs M.Gelažnikas į gydytojus kreipėsi 2010 m. gruodžio 26 d. paryčiais, apie 5 val.
Teigiama, kad pacientui buvo diagnozuota ne tik trauma, bet ir girtumas. Todėl rankos operacija buvo atidėta iki tos pačios dienos vidurdienio, leidžiant pacientui išsiblaivyti. Prieš operaciją M.Gelažnikas pasirašė sutikimą, kad sudėtinga medicininė paslauga jam būtų suteikta.
Apygardos teismui M.Gelažnikas su advokatu buvo pateikęs iš Vokietijos medikų gautą išvadą, kad jo sveikatos sutrikdymas atsirado dėl netinkamo Lietuvoje jam taikyto gydymo. Todėl verslininkas reikalavo teismo pripažinti K.Blizniką kaltu dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš neatsargumo.
Tačiau atsižvelgę į Lietuvos ekspertų suteiktus duomenis ir komentarus, teisėjai tokio sprendimo nepriėmė. Konstatuota, kad nėra įrodymų, jog M.Gelažniko patirtas sveikatos sutrikdymas yra susijęs su gydytojo K.Blizniko jam atlikta operacija. Iš bylos medžiagos matyti, kas Lietuvos medikas nustatė pacientui teisingą diagnozę, parinko tinkamą gydymo taktiką.
Pažymima, kad M.Gelažnikas savo valia atsisakė tolimesnio gydymo stacionare, nors gydytojas jam paaiškino galimas tokio poelgio komplikacijas, kurių ir nepavyko išvengti.
Kaltindamas dėl nesėkmių jį operavusį K.Blizniką, M.Gelažnikas bendraudamas su žurnalistais neišvengė užgaulių epitetų, dėl kurių medikas pasijuto įžeistas ir apšmeižtas. Todėl ir K.Bliznikas kreipėsi į teisėsaugą, reikalaudamas savo pacientui už tai bausmės.
M.Gelažnikas teisme neišsigynė viešai apie K.Blizniką savo pasakytų žodžių, tačiau argumentavo, kad neturėjo tyčios įžeisti savo oponento, o tiesiog „pasakė tiesą“, ir padarė tai labai emocingai.
Teismas nutarė, kad verslininkas padarė nusikalstamą veiką, todėl pripažino jį kaltu.
Baudą į valstybės biudžetą M.Gelažnikas turi sumokėti per du mėnesius.
