„Tiesiog mėgavomės Paryžiumi“
„Labai svarbu, su kuo vyksti į kelionę. Jei Paryžių lankai su draugais, patirsi vienokias emocijas, jei su mylimu žmogumi, nusiteiksi itin romantiškai, o jei tik su pusiau mylimu, gal apskritai nieko nepajusi. Mes su Mariumi troškome pamatyti tikrąjį Paryžių, todėl daug vaikščiojome“, – sako Renata.
Jau pirmą dieną įsimylėjėliai nuskubėjo prie Paryžiaus simbolio – Eifelio bokšto. Jiedu nusprendė nesikelti į viršų, kaip daro daugelis turistų. „Nenorėjome elgtis kaip visi. Prisėdome ant pievutės ir skaniai pavalgėme. Aplink bėgiojo vaikai, kažkas skaitė knygas, žaidė su skraidančia lėkšte. Buvo nerealu, – tikina keliautojai. – Vėliau leidomės pėsčiomis palei Senos upę, taip nejučia priėjome Dievo Motinos katedrą (pranc. k. Notre-Dam). Įveikėme tikrai nemažą atstumą, bet kilometrų neskaičiavome, tik mėgavomės Paryžiumi.“
„Meilės miesto nepuošia šiukšlės“
Ką Marius ir Renata būtinai rekomenduotų aplankyti nuvykus į Paryžių? „Mums norėjosi pamatyti Eifelio bokštą, Dievo Motinos katedrą, Triumfo arką. Kadangi mudu norėjome pasijusti paryžiečiais, o ne eiliniais turistais, stengėmės kuo daugiau pamatyti vaikščiodami pėsčiomis. Beje, Monmartro rajone susipažinome su paryžiečių porele. Jie parodė mums kelias šaunias vietas, kuriose lankosi tik vietiniai“, – tikina Renata.
Daugelis Paryžių vadina meilės miestu. „Tai tiesiog gerai sukurtas mitas, siekiant pritraukti kuo daugiau turistų. Daugelis net važiuoja į Paryžių nusiteikę, jog laiką leis ten, kur kiekviename skersgatvyje tvyro meilė. Tačiau meilės mieste galima išvysti ir kitokių vaizdų. Tarkim, Senos upės pakrantėje matėme vietą, kurioje šalia laivo guli didžiulė krūva šiukšlių. Taip pat Paryžiaus nepuošia ir šalia romantiškas dainas traukiančių gatvės muzikantų vaikštinėjantys vargetos“, – nuomone dalijasi Marius ir Renata.
Kulminacija salsos klube
Iš Paryžiaus keliautojai skubėjo į Prancūzijos Rivjeros kurorto centrą Nicą. Jie iš anksto buvo nusprendę, jog po aktyvaus laisvalaikio Paryžiuje kurorte ramiai leis laiką šviečiant kaitriai Viduržemio jūros saulei. „Nicoje tik deginomės, maudėmės ir mėgavomės poilsiu. Tiesa, pavyko aplankyti nepaprasto grožio senamiestį ir pasilinksminti keliuose klubuose. Kadangi kaip tik tuo metu švenčiau savo gimtadienį, su Mariumi užsukome į vietinių mėgstamą vietelę. Tą naktį ten vyko salsos vakarėlis. Taip įsisukome į šokių sūkurį, kad aplinkiniai mums plojo ir žarstė komplimentus“, – prisiminusi šypteli Renata.
Pokalbio pabaigoje Marius apibendrina kelionę: „Tai buvo nuostabus laikas. Džiaugiuosi, kad atostogas leidome ne prabangiuose viešbučiuose, o kaip skautai, kurie mėgavosi juos supančia aplinka, žmonėmis ir atmosfera. Tiesą pasakius, mums su Renata džiaugsmą teikė net tokia smulkmena kaip pietums parke valgomos dešrelės.“
