Apie tai, kad šiuo metu su filmavimo grupe yra įstrigęs Bolivijoje, Martynas papasakojo savo paskyroje feisbuke.
„Taip ir neišmokau žaisti kompiuterinių žaidimų. Tačiau tuos, vis sunkesnius lygius, gyvenime praeiti karts nuo karto tenka. Ypač, mūsų su Vytaru kelionėse. Ir be papildomos gyvybės. Daug kas jau, vaizdo archyvuose nugulę, bet ir naujienų nestinga“, – tokiais žodžiais įrašą pradėjo M.Starkus.
Martynas pasakojo, kad nepaisant to, jog Bolivijoje neramumai tai paūmėja, tai vėl nuslūgsta, įtampa šioje Lotynų Amerikos šalyje pastaruoju metu tvyro visą laiką, o policija į vykstančius protestus nelabai kišasi. Kurį laiką jis, su komanda čia filmuojantis laidą, dėl pastarųjų įvykių pernelyg nesijaudino – stengėsi vengti karštų vietų, didelių susibūrimų ir toliau dirbo darbus. Vis dėlto, prieš kelias dienas iš šaltinių sulaukęs informacijos, kad Bolivijoje geriau neužsibūti, nutarė išvykti anksčiau laiko.
„Patys turėjome išskristi dar po kelių dienų, tačiau dirbti tapo neįmanoma, nuotaika slogi, nesibaigiantis triukšmas, petardų sproginėjimas, uždarytos gatvės. Tad naktį pasikeitėm bilietus ir nusprendėm artimiausiu reisu dingti į Bogotą“, – rašė M.Starkus.
Nors keliai uždaryti, dėl šalyje esančio keltuvo komanda dar spėjo nuvykti į reikiamą filmavimo vietą ir, surinkusi reikiamą medžiagą, ėmė ruoštis išvykimui. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta, kaip iš pradžių atrodė.
„Sužinojome, kad šalį paliko prezidentas. Vyriausybė išsilakstė. Į gatves po truputėlį atėjo chaosas: entuziastai su vėliavomis sumišo su girtais, sparnus užsiauginusiais padugnėmis, tad daug nestoviniuodami, sparčiu žingsniu judėjome į viešbutį. Ten, už grotų, laukė paruošti lagaminai. Iki reiso dar 9 valandos, bet, esant parako statinėje, būtų keista joje voliotis“, – tęsė pasakojimą Martynas.
Tuomet M.Starkus su kolegomis dar grįžo į viešbutį, o po kurio laiko leidosi pakeliui į oro uostą. Kadangi yra penkiese, 40 minučių trunkančiai kelionei prireikė dviejų ekipažų.
„Pradžia optimistinė, iš nejaukios aplinkos išsiveržiame be didesnių problemų, už lango jau pliekiasi keli girtuokliai, bet muštynių pabaigos nelaukiam. Viskas kaip ir gerai, bet tau jau negerai. Jaučiu, kad tuoj bus bėdos. Visų pirma tuščiu greitkeliu, mūsų juosta grįžta keli autobusiukai. Pralekia policijos motociklininkų kolona. Nerimas didėja“, – pasakojo M.Starkus.
Ir štai netrukus teko sustoti kamštyje, mat priešais dėl chaotiško eismo susidūrė automobiliai, neapsieita be sužeistųjų. Atgal į miestą komanda vykti nenorėjo, todėl rado kitą išeiti – į oro uostą leidosi lūšnynų siauromis gatvėmis.
„Turėjome visiškai pasitikėti vairuotojais. Ryšio jokio, tad draugų mašinai dingus iš akių beliko tikėtis, kad jie juda ta pačiame kryptimi, tomis pačiomis, stačiomis gatvelėmis.
Revoliucijos turi vieną bendrą dalyką – niekas niekada tau tiksliai nepasakys, kas nutiks po valandos. Ar net – už posūkio. Prieš kiekvieną jų tikėjausi nepamatyti minios. Mums sekėsi. Tik rūkstančios šalia padangos ir minios žmonių. Net čia, toli nuo pagrindinių įvykių epicentro sostinės viduryje“, – nelengvą kelią prisiminė M.Starkus.
Vis dėlto iki oro uosto nuvykti pavyko. Tačiau nepaisant to, kol kas Martynas su kolegomis liko jame įstrigę – kada pavyks palikti šalį, vis dar neaišku.
„Už lango prasidėjo didelė liūtis. Skrydį, aišku, atšaukė. Gryn, kad nuobodu nebūtų“, – tolimesnę eigą feisbuke aprašė M.Starkus, pažadėjęs artimiausiu metu pasidalyti naujausiomis žiniomis.
