M.Kazakevičiūtės-Kriščiūnienės ir J.Kriščiūno dukros Umos krikštynos įvyko rugpjūčio 15 dieną. Pora šventei pasirinko Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią, kurioje prieš penkerius metus susituokė.
Dukra buvo aprengta Monikos – „Mas 924“ – kurta suknele. Monikos ir jos mergaitės suknelės buvo vienodos, iš to paties audinio, organzos, nes, kaip dizainerė teigė 15min, jai šis audinys labai patinka.
Šeima laikėsi įprastų, krikštynoms būdingų, tradicijų – turėjo žvakę, apsiaustą. Šventė neapsėjo be įvairių dovanų. Labiausiai įsiminė Umos krikšto tėvų padovanotas pakabukas su deimantu.
Įsimintiniausia krikštynų akimirka buvo ta, kai Umai reikėjo eiti prie altoriaus vienai ir ji negalėjo suprasti, kodėl kartu su ja neina jos mažieji draugai, pusbroliai. Ji ėmė ranka juos kviesti nebesėdėti ant suoliuko, o prisijungti prie jos.
„Buvo mielai juokinga, juokėsi net ir kunigas, nes vaikas niekaip nesuprato, kodėl turi viena stovėti, o kiti sėdi. Visi šią akimirką prisimename su miela emocija“, – prisimena Monika.
Krikštynų akimirkos – galerijoje:
Pora savo dukrai davė antrą vardą Dorotėja. Iš graikų kalbos išvertus, Dorothea reiškia „Dievo dovana“.
Po oficialios ceremonijos bažnyčioje, kompanija persikėlė švęsti į „Mas 924“ studiją. Žmonių buvo nedaug, apie 20 artimiausių draugų. Kadangi tai buvo vaikų šventė, ji truko neilgai, vos iki 22 valandos vakaro.
Pati Monika neslepia, kad yra religinga. Nėra fanatiškai tikinti, tačiau gerbia tradicijas. Paklausus, ar ji vaikšto į bažnyčią, moteris atsakė, kad nueina, kai turi laiko, daugiausia per šventes.
„Tikrai nevaikštau kiekvieną savaitę, labiau per didžiausias metų šventes, Kalėdas, Kūčias, Velykas. Savaitgaliais ne visada pavyksta, nes daug dirbame, todėl dažniau stengiamės kur nors išvažiuoti“, – pasakoja M.Kazakevičiūtė.
Moteris įsitikinusi, kad krikštynų tradicija sujungia šeimą ir artimiausius žmones gražiai šventei.
„Tradicijos kartais yra gerai, nes jos primena, kad turime susiburti ir turėti gražius paminėjimus šeimoje“, – dėsto ji.
Nors šiuo metu vis daugiau tėvų renkasi nekrikštyti savo mažųjų, Monika nesileidžia į diskusijas šia tema, nes teigia, kad nemėgsta komentuoti kitų žmonių sprendimų.
„Aš manau, kad tai yra kiekvienos šeimos pasirinkimas ir jie elgiasi taip, kaip jiems patiems yra geriau. Jeigu jie pasirenka tokį kelią – viskas gerai. Mes pasirinkom krikštyti, nors, kaip ir minėjau, nesame bažnyčios fanatikai, bet laikomės tradicijų, kurios yra gražios“, – šypsosi dizainerė.
