Atsisveikinti su A.Kulikausku penktadienį buvo galima iki 12 valandos. Po ištarto paskutinio „sudie“ muzikos legendos urna iš Keistuolių teatro buvo išlydima į Antakalnio kapines.
Išnešant urną iš teatro, velionio artimieji ir scenos bendražygiai jį palydėjo plojimais. Paskutinį kartą suskambo ir maestro daina, kuri pravirkdė susirinkusius.
Paskutiniam pasimatymui su A.Kulikausku atvyko aktorė, jo bičiulė Ilona Balsytė, Vytautas Kernagis jaunesnysis, aktorė Nijolė Narmonaitė, Vladas Bagdonas ir kiti.
„Tokie žmonės labai reikalingi pasauliui ne tik savo kūryba, bet šviesa, šiluma ir gerumu. Mes negyvename rojuje, visokių dalykų yra, tai faktas – tokie žmonės yra būtini kaip šviesuliai visuomenėje. Ir jis buvo toks“, – prieš laidotuves apie bičiulį A.Kulikauską portalui Žmonės.lt sakė I.Balsytė.
Iš dangaus krentant baltoms snaigėms ir skambant akordeono garsams, muzikantas amžino poilsio atgulė Menininkų kalnelyje. Prieš užkasant urną žeme, velionio bičiulė Ilona Balsytė tarė trumpą atsisveikinimo kalbą.
Fotogalerija:
A.Kulikauskas anapilin iškeliavo eidamas 74-uosius metus. Žinia apie legendinio muzikanto mirtį Lietuvą apskriejo lapkričio 17 dienos vakarą.
Primename, kad ankstų ketvirtadienio rytą Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo laikomos mišios už A.Kulikauską, o nuo pat vidurdienio būrys jo talento gerbėjų, bičiulių, artimųjų vyko į Keistuolių teatrą.
Atvykusieji į Keistuolių teatrą atsisveikinti su A.Kulikausku turėjo eiti ten, kur maestro buvo dažniausiai matomas – teatro scenoje. Čia legendinio kompozitoriaus urną supo žvakių jūra.
Susibūrę bičiuliai tik darkart įrodė – A.Kulikauskui žmonių meilės niekad netrūko. Kaip kadaise pasakojo pats Andrius, jis visada jausdavo ją koncertuose – iš reakcijų, iš plojimų, iš nuoširdaus džiaugsmo vien išvydus scenoje jo gauruotą šukuoseną...
„Ir kaip tai užveda! O paskui grįžti į grimerinę, atsisėdi ir nei rankų, nei kojų pajudinti nebegali, instrumentų savo susipakuoti nepajėgi – lyg visas jėgas būtum palikęs ten, ant scenos, – yra sakęs. – Nesitikėjau, kad koncertų sumažėjus vis tiek būsiu toks pat populiarus ir brangus žmonėms. Tiek reikalingas... Bet man tai – ne koks pasididžiavimas, o greičiau priekaištas. „Na, kodėl aš tiek mažai daviau?“.
Fotogalerija:
Žmonės.lt primena, kad žinia apie Andriaus Kulikausko netektį pasklido sekmadienio vakarą. Jam buvo 73-eji.
Žinią apie netektį sekmadienio vakarą pranešė Vytautas Kernagis jaunesnysis.
„Andrius Kulikauskas buvo iš tų labai retų nuoširdumo ir geranoriškumo įsikūnijimų. Susipažinau su juo, kai man buvo kokie 9 metai, Dainos teatre. Bendravome su juo iki šiol
Išėjus tėvukui Andrius be galo daug padėjo mūsų šeimos fondo veikloje... Jis buvo tiesiog labai geras draugas. Lengvos kelionės Tau, maestro Andriau“, – rašė Vytautas Kernagis.
A.Kulikauskas prieš kelerius metus prabilo apie kovą su klastinga liga. Prieš aštuonerius metus jį pakirto insultas, o neilgai trukus jis išgirdo ir tarpuplaučio vėžio diagnozę.
Prieš trejus metus savo 70-ojo jubiliejaus proga interviu portalui Žmonės.lt davęs A.Kulikauskas neslėpė – nors pastaruosius kelerius metus jo veiklą stabdė negandos, optimizmo jis neprarado. Netgi atvirkščiai: sakė, kad tai – geriausias variklis pirmyn ir vaistas nuo ligų.
„Žvelgdamas į savo 70 gyvenimo metų galiu pasakyti tiek – niekuo nesiskundžiu, buvo kaip buvo, yra kaip yra, o bus kas bus. Mano gyvenime buvo labai įvairių periodų – šokių, grojimo vestuvėse, „Dainos teatro“ etapas, ligos... Galiu drąsiai sakyti, kad praėjau ir ugnį, ir ledą. Išgyvenau visą gyvenimo spalvų paletę“, – tąkart atviravo muzikantas.
