Mokyklą rinkosi atidžiai
Merūno ir Erikos Vitulskių sūnus Ajus trečiadienį peržengė Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos slenkstį. Tėveliai neslepia, kad prieš priimdami galutinį sprendimą labai daug svarstė ir su kitais diskutavo apie įvairių mokyklų privalumus ir trūkumus.
„Norisi, kad vaikas jaustųsi gerai, kad mokytojų lygis būtų atitinkamas. Šią mokyklą pasirinkome, nes girdėjome, kad ji padarė didelę pažangą su naujuoju direktoriumi, šalia daug gamtos, ji yra ant Neries kranto, turi didelį stadioną, netoli baseinai. Tad visos sąlygos mus tenkino“, – 15min pasakojo Merūnas.
Vyras įsitikinęs, kad rinktis progimnaziją yra šiek tiek lengviau, nes joje vaikas mokysis pradmenų, todėl vienintelis svarbus dalykas – kad mokytoja šiam darbui turėtų pašaukimą ir jį mėgtų.
„Didesnis galvos skausmas bus tada, kai jau reikės rinktis gimnaziją, nes turėsime atkreipti dėmesį į tai, kur link vaikas krypsta – ar yra labiau humanitaras, ar tiksliukas“, – tęsė dainininkas.
Dar prieš Rugsėjo 1-osios šventę Ajus važiavo susipažinti su pastato vidumi ir klase bei mokytoja. O likus kelioms dienoms iki rugsėjo, sūnus tėvams ištarė, kad jau nori į mokyklą. Tiesa, Merūnas su Erika tikina, kad minties apie mokslus per daug neperša.
„Per daug jam apie tai nekalbame, na, nebent tada, kai jis nenusineša lėkštės ar dar ko nepadaro – tada primename, kad mokykloje už jį nieks nieko nedarys, reikės pačiam ir aprangėlę nusinešti, ir tušinukus susidėti, ir pamokoms pasiruošti.
Mes jį palaikome, sakome, kad mokykloje bus žiauriai faina“, – šyptelėjo M.Vitulskis.
Pirmokas – smalsus
Pasiteiravus, ar jau galima spėti, kokie dalykai mokykloje Ajui labiausiai seksis, Merūnas išsakė pastebėjimą, kad sūnui labai patinka matematika. Jis iki šimto jau puikiai sudeda ir atima skaičius, puikiai pažįsta laikrodį.
„Taip pat domisi astronomija, jam įdomu, kaip ir kas čia vyksta. Sūnus labai smalsus. Sunkiau sekasi skaityti, bet, kaip tokių metų, atrodo, kad yra visiškai pasiruošęs. Tačiau jeigu reikės, samdysime papildomai mokytojus, kad tik nenuleistume kartelės ir kad nebūtų kokių nors spragų, kurias vėliau sunku ištaisyti“, – patikino vyras.
Po pamokų Ajus lankys įvairius būrelius, tarp kurių – net ir choras. Galbūt auga būsimas dainininkas?
„Planuojame leisti į plaukimą, nes gerai sąnariams ir vystymuisi bei augimui. Taip pat į robotiką, nes patinka matematika, skaičiavimai ir viskas, kas susiję su technologijomis. Be to, įstojome į „Ąžuoliuko“ chorą, nes vaikas dainuojantis, turi gerą klausą. Taigi žiūrėsime, kas bus.
Tikiuosi, kad viską suspėsime. Nenorime duoti per daug užduočių, nes nesinori atimti iš jo vaikystės, reikia palikti erdvės pakvėpuoti ir pačiam suprasti, kas jam patinka.
Darželyje, be kovos menų ir šokių, Ajus nieko rimčiau nesimokė, o dabar pilna koja vyras dirbs. Žiūrėsime, kur tai nuves“, – svarstė Merūnas.
TAIP PAT SKAITYKITE: K.Meschino ir D.Ježerys pakrikštijo dukrą: „Viena gražiausių dienų gyvenime“
Jaudulys prieš naują pradžią
M.Vitulskis neabejoja, kad prieš mokslo metų pradžios šventę visus tėvelius kamavo tas pats rūpestis: kad tik nieko netrūktų, jog vaikas jaustųsi komfortiškai.
„Labai jaudinamės, su Erika net ašarą nubraukėme, kai Ajus matavosi kostiumą. Atrodo, kad ką tik laikiau ant rankų, glosčiau pilvuką, kad nepūstų ir miegotų naktimis, o dabar jau visas vyras – eis į pirmą klasę, jo laukia pirmieji jausmai ir draugystės su bendraklasiais. Jaudinamės, kad viskas būtų gerai, kad užsitvirtintų sau vietą klasėje.
Ajus yra jautrus vaikas, bet turbūt visi galėtų pasakyti tą patį apie savuosius“, – juokėsi atlikėjas.
Ypatingos šventės po oficialios Rugsėjo 1-osios dalies Vitulskiai rengti nežada: nueis į kavinę, taip, kaip ir Merūno vaikystėje visi kartu po mokslo metų pradžios iškilmių darydavo.
Dėl aprangos sukti galvos taip pat nereikėjo, nes mokykloje yra numatytos uniformos, kurias reikia nusipirkti. Tiesa, šioje vietoje pašnekovas neslėpė nuostabos dėl aukštų kainų.
„Labai nustebome, koks yra mokinio krepšelis šiais metais, bet džiaugiuosi, kad mes galime sau tai leisti. Kai pagalvoju apie tuos, kurie turi socialinių problemų arba išleidžia kelis vaikus, tai tikrai suprantu, kad nėra lengva, reikia gerokai pakrapštyti piniginę.
Vis dėlto juk į pirmą klasę eini tik vieną kartą gyvenime“, – dėstė Merūnas.
O savo paties Rugsėjo 1-ąją jis atsimena kaip ne visai pavykusią.
„Buvo daug žmonių, šurmulio, nežinojau, kam gėlę dovanoti. Mano startas buvo nekoks“, – pripažino vyras.
