Šventė buvo surengta netikėtoje vietoje – Vilniaus centriniame pašte. Į „Stiliaus“ šventę susirinko apie 300 žmonių. Dž.Butkutę sveikino politikai, verslininkai, menininkai.
Metų moteriai atiteko ir tradicinė dovana – menininko Mariaus Zavadskio sukurta Auksinė kurpaitė. „Stiliaus“ Auksinė kurpaitė – apdovanojimas, kurį yra gavusi ne viena stipri, savo veikla žavinti ir įkvepianti moteris. Džordanai ji įteikta už dvasios stiprybę ir pergalingą grįžimą į didžiąją sceną.
2014-aisiais Džordana tapo pirmąja Lietuvos moterimi, kurios koncertų serija „Nesudeginta ant laužo“ vyko didžiausiose mūsų šalies arenose. Visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose ją pasitiko tūkstančiai gerbėjų – pasidabinusių marškinėliais su jos dainų tekstais, su gėlių puokštėmis ir didžiuliu noru padėkoti žvaigždei, kurios dainos juos lydi kiekvieną dieną.
Dar prieš septynerius metus tai būtų atrodę neįmanoma. Buvo skeptikų, kurie į skandalus ir alkoholio liūną tada panirusią dainininkę buvo linkę be gailesčio nurašyti.
Piktas kalbas dar labiau sustiprino įsiplieskusi Džordanos meilė sudėtingą ir dviprasmišką praeitį turinčiam vyrui – Elegijui Strasevičiui (47), kuris šiandien yra jos sutuoktinis ir prodiuseris.
„Jaučiuosi labai pagerbta. Ne kasdien tokio įvertinimo sulauki. Aš tikrai nesu geriausia dainininkė ir negalėčiau laimėti „Mis Lietuva“ ar „Kauno ponios“ rinkimų. Bet būti paskelbtai Metų moterimi – būtent tai yra smagu. Žmonės pripratę mane matyti padūkusią, net kiek berniukišką, o ne romantišką, moterišką, švelnią. Juk aš retai išeinu į vakarėlius, bet šįkart galiu pasipuošti. Kaip tikra Metų moteris, o ne šiaip rokerė suplėšytais džinsais. Man tai labai netikėta. Šis titulas suteikiamas už ryškius darbus. Gera, kai jie įvertinami. Džiugu būti greta tokių moterų kaip Alma Adamkienė ir kitos laimėtojos“, – kalbėjo Dž.Butkutė.
Paradoksas – scenoje Džordana yra dešimtmečius, bet tai pirmasis jos laimėtas svarbus apdovanojimas.
„Buvo metų, kai man jau praktiškai garantuodavo, kad laimėsiu „Bravo“ statulėlę, bet nelaimėdavau. Nors žiūrovai skanduodavo mano vardą. Pavargau nuo to. Pripratau nieko negauti ir tai nebebuvo skaudu. Nes žinojau, kad manęs laukia pilnos salės žiūrovų. Visada norėjau būti „Mis publika“, nes tai – didysis džiaugsmas. Aš apskritai labiau mėgstu duoti, o ne imti. Nelaukiu dovanų. Bet šįkart į renginį ėjau žinodama, kad mane apdovanos“, – kalbėjo Dž.Butkutė.
