„Esu tarsi beraštis. Atsimenu, mokykloje, pirmoje klasėje, būdavo diktantai iš 30 žodžių, padarydavau trisdešimt penkias, keturiasdešimt klaidų. Tuo metu visi galvodavo, kad aš specialiai tai darau. Būdavo tokių skaudžių akimirkų, kai galvodavau: kas su manimi negerai? Ką, aš durnas? Ilgą laiką net visi mano slaptažodžiai, naudojami feisbukui ar elektroniniam paštui, būdavo „nevykėlis“. Galvojau, kad kuo labiau savęs nekęsiu, kuo labiau smerksiu, tuo labiau stengsiuosi kompensuoti ir tapti geresnis.“
Laidoje Kristijonas atvirai papasakos ir apie tai, kaip, bandydamas paslėpti savo kompleksus, ėmė tyčiotis iš aplinkinių, užgaulioti vaikus ir mokytojus. Todėl buvo pats blogiausias vaikas, dėl kurio tėvai nuolat varstė mokyklos duris. Vėliau Kristijonas surado būdą, kaip pabėgti nuo savo nesėkmių ir tapo absoliučiu lyderiu.
Per vienerius metus baigė vienuoliktos ir dvyliktos klasės kursą, o dar po poros metų sujungė jėgas su psichologe mama, Robotikos akademiją įkūrusiu tėčiu ir geriausio draugo šeima bei sukūrė naują akademijos koncepciją. Joje vaikai mokomi ne tik inžinerinio mąstymo, bet ir sąmoningumo. O, svarbiausia, mokomi atpažinti problemas bei jas spręsti.
„Naujoji karta auga su tokiais žaidimais, kurie yra suinteresuoti parodyti tiktai gerąją laimėjimo pusę. Todėl vaikai nebemoka pralaimėti. Mes mokome vaikus, ypač mažuosius, kaip per metus 40 kartų susimauti, kaip tvarkytis su nesėkmėmis.
Kad nebūtų: mama, mama, paduok detalę, čia nėra, mama, mama, čia nesąmonė, neįmanoma padaryti, čia per sunku. Mes norime auginti savarankiškus vaikus, kuriems, jeigu kažkas neišeis, nusivalys ašaras ir toliau darys, kol pavyks. Dažnai kai kurie suaugę, jeigu kažkas nutinka blogo, visą laiką galvoja, kad kažkas specialiai taip padarė. Tai ateina iš vaikystės.“
Vaikinas papasakos, kaip reaguoti į kompiuterinius žaidimus linkusį vaiką. „Jeigu turite vaiką, kuris rodo apsėdimą kompiuteriniais žaidimais, sveikinu. Turite neįtikėtiną vaiką. Tai rodo, jog vaikas turi milžiniškai daug potencialo. Tačiau tėvai turi tą potencialą pakreipti pačia efektyviausia linkme. Nes technologijos yra kaip ugnis arba radioaktyvi medžiaga, jeigu ji bus nesaugiai naudojama, kenks. Tačiau, jei bus naudojama kryptingai, saikingai ir sąmoningai, bus geras įrankis“, – sako K.Vasiliauskas.
Kristijonas papasakos ir apie Robotikos akademijos plėtrą Saudo Arabijoje. „Kai nuvykome, turėjome pasirašyti sutikimą prašant vizos, kad, jeigu mus pagaus apsivartojusius narkotinių medžiagų, alkoholio arba negerbiančius jų religijos, nukirs galvas. Buvo toks dokumentas.“
Kaip Kristijonas mato pasaulį po dešimties metų ir ar tikrai robotai atims iš mūsų didžiąją dalį šiandien sukurtų darbo vietų? Kaip turėtų elgtis tėvai, kurie nenori, jog jų vaikas žaistų kompiuterinius žaidimus? Ir ko žmogus turėtų pasimokyti iš robotų? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.