Po aktyvaus gyvenimo periodo, kai dalyvavai šokių projekte ir nuolat filmavaisi įvairiose laidose, atėjo sąstingis. Kaip gyveni dabar?
Iš tiesų, buvo etapas, kai stigo veiklos. Bet buvau užtikrinta, kad po ilgos tylos ateis audra. Panašu, kad ji jau čia pat (šypteli). Nesu iš tų žmonių, kurie patys prašosi darbo, paprastai darbdaviai mane susiranda ir pasiūlymą atneša ant auksinės lėkštutės.
Tai kokio darbo dabar imsiesi?
Net kelių! Viename portale rašysiu apie seksualinį žmonių gyvenimą, reguliariai pildysiu savo blogą. O interneto televizijoje „CTV.lt“ turėsiu dvi laidas. Tapsiu tikra provokatore, kuri gatvėje sutiktus žmones kamantinės intymiais klausimais: domėsiuosi, ar žmonės žino, kas sukūrė vibratorių, klausinėsiu apie sekso pozas ir t. t.
Nors kurį laiką buvai primiršusi šią savo veiklos sritį, dabar galima viešai skelbti: sekso ekspertė sugrįžo?
 |
| G. Kropio nuotr./Milda Bartašiūnaitė |
(Juokiasi.) Oi! Sekso bomba ir pornografijos mina grįžta su trenksmu! Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad galėsiu dirbti tai, ką geriausiai išmanau. Kaifuoju nuo šios veiklos. O kad kartais šiurpinu garbingo amžiaus žmones, manęs nestebina. Tokia jau esu. Mano mintys vienus piktina, kitus džiugina. Kai matysiu, kad mano pasisakymai nesulaukia atgarsio, bus aišku, kad reikia eiti į pensiją ir įkurti vaikų darželį, kad ir kaip žiauriai tai skambėtų. Tai sena mano svajonė, nes puikiai sutariu su vaikais.
Džiugu, kad Tavo darbo reikalai susitvarkė. O kokios naujienos asmeniniame gyvenime? Galbūt susitaikei su savo mama, su kuria kadaise nutraukei ryšius?
Ne, neturiu apie ką su ta moterimi kalbėti... Tiesą pasakius, tik prieš pusmetį pavyko galutinai išsigydyti Bartašiūnienės paliktas žaizdas ir prabilti apie komplikuotus mūsų santykius. Vaikystėje ir paauglystėje jaučiausi tarsi kalinė savo pačios namuose, todėl norėjau kuo greičiau ištrūkti iš to kalėjimo. Puikiai prisimenu, kad griebiausi šiaudo – skubiai susiradau vaikiną ir po 2 savaičių bendravimo persikėliau iš Klaipėdos į Vilnių pas jį. Nuo to laiko su Bartašiūniene ir nebebendrauju. Nenorėčiau eiti į jos laidotuves ir nepageidaučiau jos matyti savosiose...
Ar ne per žiauriai Tau pačiai skamba toks teiginys?
Esu toks žmogus, kuris laužo stereotipus. Būtų kvaila žūtbūt laikytis populiarių, kažkieno nustatytų gyvenimo normų. Mano ir biologinės motinos santykiai buvo tragiški, todėl nereikia vynioti visko į vatą. Nesigailiu, kad apie tai prabilau garsiai. Manyje buvo tiek visko susikaupę, jaučiausi taip pat kaip moteris, kuri po trisdešimties skaudžių gyvenimo metų prisipažįsta, kad ją kadaise prievartavo tėvas. Nors fizinės prievartos nepatyriau, dvasiškai mane niekindavo nuolatos.
