„Mūsų šeimoje yra trys svarbios datos: diena, kai Algirdas man pasipiršo, mūsų civilinės ir bažnytinės santuokos dienos“, – 15min pasakojo Milisandra.
Pasak jos, kasmet šeima, be įprastų Kūčių tradicijų, turi ir dar vieną – visuomet iš naujo pažiūri 2007 metų vaizdo įrašą, kuriame Kalėdų Seniu persirengęs Algirdas Kūčių vakarą paprašo Milisandros rankos.
„Labai gerai prisimenu tą momentą, kai prieš 11 metų, kai dar laukiausi sūnaus Roko, į mūsų namų duris pasibeldė Kalėdų Senis. Tuomet jis man atrodė toks tikras, nebūčiau patikėjusi, kad ten... persirengęs Algis! Iš pirmo žvilgsnio visiškai nepažinau, nei balsas neatrodė panašus. Tik, pamenu, pagalvojau – akys kaip Algelio, o tai kur jis tada dingo?
Pasveikinęs visus šeimos narius, Kalėdų Senis galiausiai priėjo prie manęs, atidavė Kalėdų Senio dovanas ir paskui gražiai atsiklaupė, nusiėmė barzdą, kepurę ir pasakė – Kalėdų Senio kelionė baigėsi, dabar prasideda Algelio kelionė“, – pasakojo Milisandra.
Ji sako niekuomet nepamiršianti akimirkos, kai Algirdas netrukus iš vilnonės kojinės ištraukė sužadėtuvių žiedą ir visų akivaizdoje jai pasipiršo. „Tai buvo labai jautru, labai gera, visi verkė iš džiaugsmo, o jis dar atsiklausė mano tėvų, ar gali vesti jų dukrą. Neapsakomai gražu“, – prisiminė Milisandra.
Intymią akimirką šeima kasmet primena ir savo sūnui Rokui, kurio Milisandra tuomet dar tik laukėsi. „Praėjus keturiems mėnesiams po sužadėtuvių iškeliavo Algio mama, todėl Rokui nebeteko jos pažinti – rodome vis jam vaizdo įrašą, pasakojame, kokia ji buvo. O ir mes paskui skubėjome jos palaiminimą gauti – po kelių mėnesių, 2008-ųjų kovą, įregistravome civilinę santuoką“, – 15min pasakojo pašnekovė.
Po trejų metų pora nusprendė susituokti ir bažnyčioje – 2011-ųjų rugpjūtį Šv.Kryžiaus bažnyčioje ne tik prisiekė vienas kitam amžiną meilę, bet ir pakrikštijo sūnų Roką.
Tačiau nepaisant sužadėtuvių minėjimo kalėdiniu laikotarpiu, ne ką mažesnė šventė šeimoje – pačios Kalėdos. Jų Radzevičiai kasmet laukia su nekantrumu, kruopščiai joms ruošiasi. Kaip patys sako, namus mėgsta papuošti iki menkiausių smulkmenų – kiekvienas kampelis primena didžiųjų metų švenčių laukimą.
Daugelį tradicijų Milisandra sako atsinešusi dar iš vaikystės, kai gyveno Dzūkijoje. Ir nors tuomet su broliu Vytautu Kvaraciejumi eglę puošdavo Kūčių dieną, o dabar žaliaskarė namuose suspindi daug anksčiau, iki šiol šeimoje gyvas paprotys trumpiausią metų naktį iš po stalo traukti šiaudus ir taip bandyti nuspėti kitų ateitį, iki šiol šeimoje visi ima į saują kūčiukų ir skaičiuodami po du buriasi – poringi metai bus, ar ne.
Nuo senų laikų iki šiol šeima mėgsta ir žvakių vašką lieti į vandenį – spėlioja, ką kokia išraityta figūra simbolizuoja, o anksčiau ir vidurnaktį įtempę ausis klausydavo, ar gyvuliai ima žmonių kalba šnekėti, šaltu šulinio vandeniu kaip stebuklingu apsiliedavo.
„Geriausiai iš vaikystės atsimenu senelį, kurio visuomet prašydavom, kad kuo daugiau kalėdaičių parneštų, labai juos mėgome. Senelis stalą paruošdavo, pridėdavo po staltiese daug šieno, todėl patiekalai lėkštėse lyg pataluose būdavo – pasvirę“, – pasakojo Milisandra.
Ir dabar jos šeimoje Kūčių stalas neįsivaizduojamas be kelių patiekalų – kone privaloma, kad ant stalo tądien būtų tėčio gamintos silkės su džiovintais baravykais, dzūkiškos grybų sriubos, patiekiamos su karštomis bulvėmis. Taip pat – aguonų pienas, neseniai atrasta paelija.
Tačiau už bet kokį vaišių stalą svarbiausia – gera nuotaika, o jos šeimoje nė vienais metais netrūksta. „Mums patinka tas šventinis šurmulys, kai visi bendraujame, juokiamės, žaidžiame žaidimus“, – kalbėjo Milisandra.
