Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mirė aktorius, žymusis Tadas Blinda – Vytautas Tomkus

Sekmadienį mirė aktorius Vytautas Tomkus. Liepos 29-ąją žymiajam Tado Blindos vaidmens kūrėjui būtų suėję 82-eji. Apie kino ir teatro aktoriaus netektį pranešė jo dukra grafikė Dovilė Tomkutė.
Vytautas Tomkus
Vytautas Tomkus / M.Vidzbelio nuotr. ir kadrai iš filmų

„Su skausmu ir liūdesiu pranešu, kad 2022 m. liepos 24 d., sekmadienį, 19 val. Vilniuje savo žemišką kelionę baigė mano brangus Tėtis,
VYTAUTAS ROMUALDAS TOMKUS (g. 1940-07-29), teatro ir kino aktorius, LR nusipelnęs artistas, Vytauto didžiojo ordino kavalierius, gimtojo miesto Radviliškio garbės pilietis Nr. 1.
Apie laidotuvių vietą ir laiką pranešime vėliau“, – vėlų sekmadienio vakarą feisbuke pranešė aktoriaus Vytauto Tomkaus dukra Dovilė Tomkutė.

1940 metais Radviliškyje gimęs Vytautas Tomkus 1961 metais baigė Lietuvos konservatoriją, 1961–1962 metais vaidino Šiaulių dramos, po to iki 1970-ųjų – Kauno dramos teatre.

1971–1992 ir 1999–2014 metais V.Tomkus dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, 1992 metais buvo teatro „Vaidilos ainiai“ bendraįkūrėjis.

Nuo 1962 metų aktorius vaidino kine, didelio populiarumo sulaukė sukūręs Tado Blindos vaidmenį televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972 m).

2004 metais V.Tomkus buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Tas gyvenimas toks trumpas

2016 metais Vytautas Tomkus duodamas interviu žurnalo „Legendos“ žurnalistei Remigijai Paulikaitei prisipažino, kad teatras jam nebėra šventė.

„Jaučiuosi pavargęs. Paskutinis spektaklis, kuriame vaidinau Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, buvo Juliaus Dautarto pagal Katiliškį pastatyta „Paskendusi vasara“. Pažiūrėjau kelis šiuolaikinius spektaklius – ne mano teatras. Nesakau, kad kai aš dirbau, buvo gerai. Tačiau mano kartos teatras buvo rimtesnis, vaidindavome iš dūšios, spektakliai būdavo jausmingi, o dabar – formalūs. Aišku, kas katinui uodegą pakels...

Skaudu, jog žmogus gimsta tam, kad mirtų. Ir kokius nori statyk paminklus – vis tiek atėjus laikui padėsi šaukštą.

Turinio dabar nelabai suprantu, nors ir lietuviškai kalba. O jaunimėlis manęs nepažįsta, aš nepažįstu jo. Nepamenu, kada teatre buvau. Ne todėl, kad nemylėčiau... Anksčiau dar užsukdavau, bet mano bendraamžiai kolegos išmirė. „Išėjo anapilin“, – kaip su patosu mėgstama sakyti. Liūdna, kai pagalvoji, tas gyvenimas toks trumpas. Skaudu, jog žmogus gimsta tam, kad mirtų. Ir kokius nori statyk paminklus – vis tiek atėjus laikui padėsi šaukštą.

Niūrios mintys mane dažniausiai aplanko paryčiais, kai nebe taip kietai miegu. Nors, atrodo, prasmingai gyvenau, man gana to, ką pasiekiau būdamas geležinkeliečio sūnumi... O gaudamas dvi pensijas – senatvės ir valstybinę – jaučiu, kad įvertintas ir mano darbas. Teatras, kinas man buvo malonumas. Labai dažnai sapnuoju, kad vaidinu. Kankina košmarai: tai tekstą pamirštu, tai scenos kostiumų nerandu. Prabundu išpiltas prakaito – ačiū Dievui, sapnas“, – „Legendoms“ atvirai pasakojo V.Tomkus.

Meilės toli ieškoti neteko

Vytautas Tomkus 1962 metais susituokė su aktore Lilija Mulevičiūte. Pora užaugino dukrą – dailininkę grafikę Dovilę Tomkutę.

Žurnalui „Legendos“ V.Tomkus šmaikščiai papasakojo, kaip susipažino su būsima žmona.

Asmeninio albumo nuotr./V.Tomkus ir L.Mulevičiūtė-Tomkienė J.Jurašo spektaklyje „Moljeras“. Kauno dramos teatras, 1969 m.
Asmeninio albumo nuotr./V.Tomkus ir L.Mulevičiūtė-Tomkienė J.Jurašo spektaklyje „Moljeras“. Kauno dramos teatras, 1969 m.

„Liliją įsižiūrėjau dar per stojamuosius – pamačiau bendrabučio koridoriuje labai kūdą tamsiaplaukę panelę pūsta suknele. Be galo graži buvo, iš sykio man krito į akį. Tik vėliau sužinojau, kad ir ji stoja į aktorinį. Nudžiugau, kai paaiškėjo, kad bus mano kurse. Ėmiau merginti, bet ji mane ignoravo.

Visą gyvenimą buvau zavadyla. Žinoma, ir studijų metais. Kadangi Lilija ilgai nepasidavė kadrinama, suorganizavau chebrą, kad kaskart, vos tik ji įeina į auditoriją, visi išsirikiavę dainuotų: „Mu-lė var-lė-ė-ė“, nes jos pavardė Mulevičiūtė... Draugauti mudu pradėjome po dvejų metų. Ir štai jau penkiasdešimt treji, kai esame ženoti!“ – žurnalui „Legendos“ 2016 metais pasakojo Vytautas.

Asmeninio albumo nuotr./Tomkų vestuvės, 1962 m.
Asmeninio albumo nuotr./Tomkų vestuvės, 1962 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?