Liūdną žinią pranešė Šiaulių kino meno klubas.
„Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė mūsų kolega, filmų kūrėjas Rimantas Rokas Jonaitis (1939–2023).
Atsisveikinimas su velioniu 2023 m. gegužės 28 d. nuo 14 val. Laidojimo namuose „Šeimos medis“, Dvaro g. 99, Šiauliai. Šv. Mišios Katedroje 2023 m. gegužės 29 d. 8 val. Velionis išlydimas gegužės 29 d., pirmadienį 12 val. Laidojama bus Donelaičio kapinėse“, – rašoma puslapyje.
Rimantas Rokas Jonaitis kino kamerą į rankas paėmė jau būdamas subrendusiu inžinieriumi.
„Man jau buvo beveik 40 metų, kai nufilmavau pirmąjį savo dokumentinį filmą „Po audros“. Filmavau su mažyte darbovietės kamera. Pirmą kartą buvo kilusi tokia didžiulė audra su apledėjimu. Filmavau žmones, kurie likvidavo padarinius. Elektros laidai nuo ledo buvo rankos storio“, – anksčiau portalui 15min yra pasakojęs R.R.Jonaitis.
Vėliau jis įsigijo didesnę ir profesionalesnę 16 milimetrų kamerą „Krasnogorsk“. Dabar ji guli Šiaulių kino muziejuje šalia gausybės kitų eksponatų.
Kino menininkas teigė, kad nuo jaunystės jis labai domėjosi filmavimo technika. Išnagrinėjo viską iki pašaknų. Taip pat peržiūrėjo visus įmanomus meninius filmus. Tarp jų Federiko Felinio, Andrejaus Tarkovskio filmus.
„Kol nepažinau kino gramatikos, tol jokie menai neprasidėjo. Man kino menininkai primygtinai siūlė neklausyti patarimų. Sakė – filmuok taip kaip tau atrodo geriausia – pagal savo patirtį ir turimą išmintį. Taip ir dariau“, – 15min pasakojo kino menininkas.
Kūrybinėje lentynoje dar geras tuzinas dokumentinių filmų. Vienas jų buvo pripažintas visoje respublikoje.
„Laiko kryžius“ – tai filmas, kuris jam pelnė pagrindinį prizą tarp visų mėgėjiškų filmų 1988-aisiais. Filmas kurtas dar esant sovietmečiui, o prizas įteiktas jau laisvės aušrai brėkštant.
„Žmonės, vėliavos, atgimstanti tauta. Filmavau paprastus kaimo žmones, kurie su didžiule laime giedojo „Tautišką giesmę“. Per viešą posėdį dauguma komisijos narių nusprendė prizą skirti man“, – pasakojo R.Jonaitis.
