Žinią apie netektį portalui Žmonės.lt patvirtino pats Virgis Stakėnas.
„Už 52 dienų jam būtų sukakę 97 metai. Tiesą pasakius, aš norėčiau nugyventi tokį gyvenimą. Jis buvo itin pasinėręs į savo darbą, savo profesiją, medicininę kūrybą. Buvo aukščiausios kategorijos chirurgas, operavęs apie 40-imt metų. Sūnus daktaru netapo, ir nors tėtis niekada manęs nevertė tuo būti, manau, gal kažkiek vylėsi, kad pasuksiu ta linkme“, – Žmonės.lt komentavo V.Stakėnas.
Dainininkas atviravo, kad judviejų santykis buvo geras ir šiltas: nors tėtis nebuvo emocijas per daug rodantis žmogus, tačiau iš jo veiksmų būdavo galima suprasti apie rūpestį ir atsidavimą.
„Nepaisant to, kad tėtis nugyveno turiningą gyvenimą, aš, jo netekęs, jaučiuosi blogai. Nors tėtis mirė vakar, šiandien dar vis sakau, kad jis „yra“, nors tikriausiai jau reikėtų sakyti „buvo“. Vakar, kai sužinojau, kad tėtis išėjo, buvo labai sunku, nes tuo metu, galima sakyti, buvau scenoje. Tėtis jau buvo ligoninėje, bet niekas nesitikėjo, kad reikės staigiai daryti operaciją ir viskas baigsis taip, kaip baigėsi. Likusius darbus Vilniuje teko atšaukti ir vykti į Šiaulius“, – Žmonės.lt pasakojo V.Stakėnas.
Važiuodamas į Šiaulius dainininkas sako turėjęs suimti save į rankas ir pradėti derinti tėvelio išlydėjimo Anapilin reikalus.
Jis prisiminė, kad dar šią vasarą su tėčiu lankėsi sode, kuriame A.Stakėnas dar mėgavosi vyšniomis.
„Apatinę šaką su vyšniomis palikau specialiai nenurinktą – kad tėtis galėtų žemai sėdėdamas pats savo rankomis skinti vyšnias. Jis pasiekė ir valgė pasimėgaudamas. Norėjau suteikti jam šitą gražią akimirką – savų uogų, iš sūnaus kiemo, skintų dar savo paties rankomis. Tėtis sakė, kad labai skanu, mėgavosi, o mudu šnekėjome apie gyvenimą. Tikiuosi, kad kai būsiu labai senas, mano anūkai pasielgs taip pačiai“, – šiltu prisiminimu su Žmonės.lt pasidalijo V.Stakėnas.
Atsisveikinimas su A.Stakėnu vyks gruodžio 22 dieną nuo 13 val. Šiaulių „Šeimos medžio“ gedulo namuose, išlydėjimas į Donelaičio kapines – 23 dieną 13 val.
Žinomas gydytojas
Alfonsas Stakėnas gimė 1925 m. vasario 8 d. Papiškių kaime, Rokiškio rajone.
Mokslus krimto Kupiškio ir Rokiškio gimnazijose, o vėliau, 1946-1952 m., studijavo Vilniaus universitete, įgijo gydytojo chirurgo specialybę.
1952 m. A.Stakėnas pradėjo dirbti Šiaulių ligoninėje. Susidomėjęs urologija, ėmė gilintis į šios srities paslaptis. 1958 m., ligoninėje įsteigus Urologijos skyrių, buvo paskirtas jo vedėju ir ėjo šias pareigas 41-erius metus.
A.Stakėnas sukaupė prostatos hiperplazijos diagnostikos bei gydymo duomenų archyvą, kurį kolegos vertina kaip neprilygstamą, pateikė techninių pasiūlymų, lengvinančių chirurgų darbą bei slaugą.
Dėstė tuometinėje Aukštesniojoje medicinos mokykloje. Sukauptą patirtį ir žinias perteikė daugeliui jaunų chirurgų. 2000-2005 m. buvo minėto skyriaus gydytojas-konsultantas.
Be to, A.Stakėnas Vilniaus universitete apgynė medicinos mokslų kandidato laipsnį, parašė ir paskelbė daug mokslinių straipsnių, aktyviai dalyvavo Lietuvos urologų asociacijos darbe.
Dešimtmetį buvo Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto rektorius, propagavo sveikatos apsaugos ir kitų svarbių mokslo sričių naujoves.
2000 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu A.Stakėnui buvo suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
