Žinomas režisierius bus laidojamas sausio 3 dieną 12 valandą. Atsisveikinti su Remigijumi bus galima sausio 2 dieną. Jo urna su pelenais stovės Vilniaus laidojimo namuose, Olandų gatvėje.
„Tokiems dalykams nepasiruoši, niekada. Ypač, kai tai nutinka taip netikėtai“, – atsiliepusi telefonu pripažino aktoriaus dukra. Kalbėdama su 15min ji patvirtino, kad tėtis mirė sekmadienio vakarą, apie 19 valandą.
Gražiausias metų šventes visa šeima sutiko kartu. Prie stalo sėdo aktoriaus žmona Vita, su kuria jiedu neseniai atšventė 45-erių metų vestuvių sukaktį, vaikai Laura ir Remigijus su šeimomis. Kalbėjo apie ateities planus, Remis, kaip jį vadino žmona ir draugai, toliau dėliojo darbus, tikslus, pokštavo, kaip vieną dieną reikės „apženyti“ anūkus.
Vis dėlto sekmadienį aktorius pasijuto blogai. Pasakė, kad skauda širdį, nors anksčiau problemų neturėjo. Dukra Laura nuvyko nupirkti širdies lašų. Vis dėlto atsigulęs į lovą nebepabudo. Viskas įvyko labai greitai, atvykusi greitoji pagalba jau nebegalėjo padėti.
„Nupirkome širdies lašų, jų išgėrė, atsigulė į lovą ir mirė. Tuo metu namuose buvo tik mama. Paskambino mums, tačiau jau niekas negalėjo padėti. Viskas įvyko beprotiškai greitai, atrodo tarsi sapne“, – sakė L.Sabulytė, pridūrusi, kad iki šiol visai šeimai sunku susitaikyti su faktu.
Gydytojai mano, kad žinomam aktoriui susidarė širdies trombas, tai galėjo nulemti jo mirtį, tačiau skrodimą artimieji daryti atsisakė.
„Prieš porą metų jis turėjo insultą, bet viskas įvyko mano akyse, tai labai greitai jį išsikapstėme. Aišku, tokie dalykai palieka žymę. Jam buvo sunku prisiminti scenarijus, labai pykdavo ant savęs, kad atmintis stringa, tačiau bendrai jautėsi tikrai gerai“, – 15min sakė Laura.
Aktoriaus dukra sako, kad tėtis mirė namuose Vilniuje, o šiuo metu labiausiai ramina mintis, jog prieš mirtį visa šeima buvo kartu, daug bendravo, juokėsi.
Dukra tėtį prisimena kaip tikrą šeimos žmogų. Net ir užsikasęs darbais, paskendęs rūpesčiuose, jo prioritetas visuomet išlikdavo šeima. Artimieji ir jam pačiam buvo didžiausias ramstis.
„Būna menininkai atsidavę menui, paskendę kūryboje, bet jo ryšys su žmona ir vaikais buvo neapsakomai stiprus. Jis visą laiką buvo šeimoje. Niekada jo nepasigesdavome, nors atrodė, kad filmavimų buvo daug. Visi atsimena išėjusius kuo šilčiau, bet negalėčiau apie tėtį jokio blogo žodžio pasakyti. Jis buvo nuostabus žmogus. Ir mums reiškė didžiulį tikėjimą.“
Šeima – didžiausias ramstis
Laura Sabulytė priduria, kad kalbėti apie tėtį lengva. Ir net skausmas kiek sumažėja, net šis žmogus viską darė iš širdies, su dideliu entuziazmu ir netausodamas nei laiko, nei jėgų.
„Jis labai stengėsi, išgyvendavo, jei kas nepasisekdavo. Taip ir darbuose, taip ir namuose. Dėl šeimos labai stengėsi. Viską, ką gyvenime pasekiau, tai jo dėka. Tikėjimas vaikais, kad jie gabūs, stiprūs, protingi buvo jaučiamas visuomet“, – sako Laura.
Aktoriaus dukra neslepia, kad tėčio gyvenime būta ir sunkesnių akimirkų. Ne visuomet jautėsi padaręs viską, reikalaudavo iš savęs daugiau, tačiau užklupus tokiems momentams visuomet remdavosi į šeimą.
Su žmona Vita jiedu susipažino mokykloje ir santuokoje praleido 45-erius metus. Visuomet palaikydami vienas kitą, kaip dukra sako, jiems net nereikėjo būti visą laiką kartu, užtekdavo žinoti, kad kitas žmogus yra kambaryje.
„Menininkų gyvenimas yra viliojantis, tad stebėtina, kad tėtis turėjo tokias stiprias vertybes, jam mama buvo jo visas pasaulis. Gi visko gyvenime būna, bet šeima jam buvo svarbiausia“, – sako dukra.
Laura pasakojo, kad jos mama labai norėjo būti kino kritike, ji niekada nebijojo pasakyti savo pastabų apie Remigijaus kūrybą.
„O kas kitas pasakys, jei ne šeimos narys. Jei balionėlis kildavo į debesis, ji už virvelės patraukdavo ir primindavo, kad gyvenimas yra čia, o ne padebesiais“, – juokėsi Laura.
Turėjo daug planų
Kaip ir visą gyvenimą, taip ir paskutinėmis gyvenimo akimirkos Remigijus Sabulis kalbėjo apie planus ir tikslus. Planavo keliauti, kalbėjo apie vasarą sodyboje, mat būti gamtoje jam buvo tiesiog būtina, dar per Kalėdas kalbėjo ir apie anūkus, kaip vieną dieną reikės juos apvesdinti.
„Jis sakydavo, kad jaučiasi nieko nepadaręs, bet aš jam visada primindavau: „Tėti, tu įsijunk „Vikipediją“, pažiūrėk, kiek tu visko padaręs. Tada kiek nurimdavo“, – prisiminė Laura.
Jo dukra pasakojo, kad tėtis rašė scenarijus dokumentiniams filmams, liko nebaigtas darbas. Kaip tik galėjo, taip save realizavo, buvo tikra kino žvaigždė.
„Jam niekada nebuvo svarbūs pinigai, tėtis labai palaikė jaunimą, padėdavo atrasti save, į jį visada buvo galima kreiptis dėl scenarijų“, – kalbėjo L.Sabulytė.
Vis dėlto, anot Lauros, labiau tėtis pasižymėjo kaip aktorius, o ne režisierius: „Prieš porą metų ir aš galvojau stoti į kino prodiusavimą, šiais metais sužinojau sąlygas, sakiau, susitarėme būsiu jo prodiuserė, o jis galės tik kurti.“
Tačiau pats Remigijus labai nenorėjo, kad dukra ir sūnus sektų jo pėdomis, todėl dabar Laura dirba farmacijoje, o jos brolis yra vienos įmonės vadybininkas. Vis dėlto panašu, kad anūkė užaugusi bus tikra senelio kopija, ji džiaugiasi vos gavusi galimybę prisiliesti prie meno pasaulio.
„Mano brolio dukra visa į savo senelį. Agnetė ir šoka, ir dainuoja, ir garsina animacinius filmus. Jai senelis buvo tarsi Dievas“, – su šypsena kalbėjo Laura.
Remigijus savo šeimai visada primindavo, kad svarbu daryti tai, ko geidžia širdis.
15min primena, kad kino ir teatro aktoriui R.Sabuliui buvo 65-eri. Netikėta mirtis sukrėtė kolegas, jo meno gerbėjus.
Kine jis vaidino nuo 1979 metų. Letuvių kino ir teatro aktorius bei režisierius, labiausiai atmintin įstrigęs kaip 1983 m. Raimondo Vabalo filmo „Skrydis per Atlantą“ pagrindinis veikėjas Steponas Darius.
2008-aisiais Remigijus Sabulis už vaidmenį Algimanto Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ gavo „Sidabrinę gervę“.
Taip pat įsiamžino Emilio Vėlyvio filme „Zero III“, Evaldo Kubiliaus „Lietuviškas tranzitas“, Inesos Kurklietytės „Pašaukimai“, Sauliaus Vosyliaus „Atžalos“ ir daugelyje kitų.
