Kelionė, kurią iš pradžių derino su Justino darbo reikalais, prasidėjo Malaizijoje, sostinėje Kvala Lumpūre. Tęsėsi Singapūre – ten abiem pribloškiantį įspūdį paliko 57 aukštų „Skypark“ viešbutis, ant kurio stogo įrengti barai, baseinai, o atsiverianti panorama gniaužė kvapą. Gritė per atostogas nekart galvojo: „Vau, čia gražiausia.“ „Kol nuvykom į Balį. Rojus, tikrų tikriausias rojus, jei apie kokią žemės vietą taip galima sakyti. Ten viskas nuostabu: kraštovaizdis, gamta, žmonių gerumas, tyrumas ir net naivumas. Tikros sielos atostogos“, – pasakoja.
Justinas moka Gritę stebinti ir džiuginti, tačiau to, ką patyrė Balyje, ji net nesapnavo. Iš pradžių abu tiesiog mėgavosi gyvenimu turistų dar nenutryptose salos vietose, įsikūrę jaukioje mažytėje viloje, džiaugėsi ką tik sugautomis jūrų gėrybėmis, šviežiais vaisiais, sultimis, šiltomis vandenyno bangomis, puikiais, vos kelis dolerius kainuojančiais masažais, gėrėjosi pakrantėse ir ant uolų pastatytais meditacijų nameliais, hinduistų ir budistų šventyklomis. Atostogų ramybę nutraukė Justinas, iš vakaro pasakęs mylimajai, jog naktį jų laukia žygis į kalną.
Nuo grožio galva svaigo – tolumoje matėsi Javos kalnai, tekėjo saulė. Tada, ištaikęs momentą, kai gidas pasitraukė, Justas man pasipiršo.
Vos porą valandų numigę, jie nuvyko į kaimelį pasiimti gido, dar keletą kilometrų žingsniavo pėsti, kol galiausiai pradėjo kopti. „Vietiniai įpratę į tą maždaug dviejų kilometrų aukščio kalną kone bėgte užbėgti. O mums buvo sudėtinga – juk be jokių apsaugų, specialios avalynės. Kur nors Europoje taip nesaugiai lipti niekas neleistų. Bet kai šiek tiek ekstremaliai užkopėme į viršūnę, apėmė tokia euforija! Nuo grožio galva svaigo – tolumoje matėsi Javos kalnai, tekėjo saulė. Tada, ištaikęs momentą, kai gidas pasitraukė, Justas man pasipiršo“, – vieną gražiausių gyvenimo akimirkų prisimena Gritė.
Emocijoms aprimus, abu su Justinu pasigrožėjo užėjusiais debesimis, kurie atrodė čia pat, ranka pasiekiami, nukeliavo iki karštųjų versmių, kuriose puikiai išverda kiaušiniai, karamelizuojasi bananai, – taip papusryčiavo.
Gritė manė, kad su sužadėtuvėmis staigmenos baigėsi, bet Justinas vėl pribloškė paprašydamas prieš kelionę į kitą salos vietą pasiimti suknelę ir dantų šepetėlį – teks nakvoti. Tai, ką pamatė, ją darsyk išmušė iš vėžių: virš bekraščio baseino (kitaip dar vadinamo amžinybės baseinu), kurio vanduo lygus lyg stiklas, ant tiltelio padengtas stalas dviem, viskas puošta gražiausiais jostrų žiedais, iš jų sudėliotos širdelės.
„Justas apgalvojo kiekvieną smulkmeną, kad viskas būtų nepakartojama. Kaip ir ta nuostabi sužadėtinių vakarienė“, – džiaugiasi Gritė. Po šios kelionės iš 34 laipsnių karščio ji pateko į vėlyvą pavasario sniegą. Iš pradžių sunku grįžti į realybę – išvedusi šunį, pamiršo namų durų kodą. „Vadinasi, pailsėjau!“ – kvatoja ir priduria, jog į Balį šimtu procentų su Justinu dar grįš. Jei ne kaip sužadėtiniai, tai kaip vyras ir žmona – medaus mėnesio.
