Pirmajame teismo posėdyje, vykusiame rugsėjį, liudijo pati D.Bosas. Pirmadienį dar kartą atverstoje byloje liudijo jos dukra M.Randers.
Teismo posėdyje 17-metė D.Bosas dukra teigė, jog skiepo nuo žmogaus papilomos viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį, iniciatoriumi buvo jos tėtis, su kuriuo ji ir gyvena sostinėje. Jis susisiekė su mama, o ši su gydytoja J.Malukiene.
M.Randers teisme pasakojo, jog pirmą kartą atvykus pasiskiepyti, 2015-ųjų vasario 17-ąją, viskas vyko, regis, nuosekliai.
„Gydytoja stovėjo nugara į mano mamą, buvo atsisukusi į mane. Ji ištraukė buteliuką iš šaldytuvo ir, sutraukusi į švirkštą, įšvirkštė į ranką.
Kovo 14 dieną atvykome antrą kartą, kartu su močiute ir sese. Viskas vyko taip pat. Kai atėjome, J.Malukienė pradėjo pasakoti asmenines istorijas, kurios neturėtų būti aktualijos. Kai buvo atliktas skiepas, mama paprašė dėžutės, bet ji neturėjo, labai susijaudino ir pradėjo kalbėti, kad atidavė kitai pacientei mūsų dėžutę. Mama klausė, kodėl nedavė tos, kuri yra stende. Akivaizdžiai matėsi, kad nežino, ką pasakyti. Mamai kilo įtarimų. Gydytoja susijaudino, pradėjo pasakoti nerišlias istorijas, iškart buvo aišku, kad kalbama netiesa.
Kai man mama parodė, kaip tas skiepas atrodo, aš supratau, kad tokio švirkšto nesu mačiusi, ir išsiaiškinau, kad to skiepo negavau, – teisme kalbėjo D.Bosas dukra Marija.
Mama sumokėjo ir mes išėjome, o laukusi močiutė liepė grįžti paimti švirkštą, tačiau durys jau po kokių trijų minučių buvo užrakintos, su gydytoja susisiekti nepavyko ir tada kilo visas sąmyšis“, – teisme pasakojo mergaitė, iki šiol prisimenanti, kad mama visą naktį negalėjusi miegoti, naršiusi internete apie skiepą bei pačią gydytoją.
„Kai man mama parodė, kaip tas skiepas atrodo, aš supratau, kad tokio švirkšto nesu mačiusi ir išsiaiškinau, kad to skiepo negavau. „Silgard“ skiepas yra švirkšte, o ne ampulėje“, – sakė M.Randers.
Pašlijo sveikata
Mergaitė teisme teigė, jog po skiepų jos imunitetas nusilpo. Ji ėmė itin dažnai sirgti peršalimo ligomis, kosėti, sloguoti, o tų pačių 2015-ųjų rudenį du mėnesius sirgo pūline angina, gėrė antibiotikus, kol galiausiai per šv.Kalėdas atsidūrė ligoninėje ir buvo skubiai operuota.
„Sloguoju, kosėju dažnai, tėvai tai pastebėjo. Pradėjome viską daryti, kad atkurtume imuninę sistemą. Nevalingai aš ir mama visada teigsime, kad taip yra dėl to, kad mes nežinome, kas man buvo sušvirkšta“, – sakė mergaitė, taip ir likusi nepaskiepyta nuo gimdos kaklelio vėžio, mat po šios istorijos nebenorinti apie skiepus nė girdėti. M.Randers teisme teigė po šio įvykio nebepasitikinti medikais ir vengianti pas juos lankytis, nebent užklumpa rimtesnė liga.
Diana Bosas siekia, kad šią nemalonią istoriją išgyvenusiai mergaitei ir jai būtų priteista žala – 7 tūkstančiai eurų dukrai, 3 tūkstančiai eurų jai.
Skiepyti neturėjo teisės
Į Klaipėdos apygardos teismą pirmadienį atvyko Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovė Vilma Šimkienė, kartu su kolegomis atlikusi patikrinimą dėl gydytojos M.J.Malukienės vykdytos veiklos. Patikrinimas buvo pradėtas gavus D.Bosas skundą po mįslingo skiepo jos dukrai.
Akreditavimo tarnyba išvadose nurodė, jog gydytoja neturėjo teisės teikti skiepijimo paslaugų, nes reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose apibrėžiamos gydytojo epidemiologo funkcijos, to nenumato. Šios funkcijos, apibrėžiančios epidemiologų ir kitų profesijų gydytojų veiklą, įsigaliojo 2000 metais. Gydytoja M.J.Malukienė akreditavimo tarnybai teisinosi, jog netiksliai suprato teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skiepijimo paslaugą.
Slaugytojo funkcijose numatyta vykdyti operaciją, bet tai nereiškia, kad slaugytoja gali prapjauti pilvą, – teigė Akreditavimo tarnybos atstovė.
V.Šimkienės teigimu, paslaugų pobūdis, kurias gali teigti sveikatos įstaiga, nurodomas išduotose licencijose.
Įmonė „Imunoprofilaktikos tarnyba“, kurioje dirbo M.J.Malukienė, tokių paslaugų teikti negalėjo nuo 2010 metų birželio.
M.J.Malukienės advokatas gynė kaltinamąją cituodamas, jog epidemiologo funkcijose numatyta vykdyti imunoprofilaktiką.
V.Šimkienė teigė, jog tai gydytoja turinti daryti pasitelkdama komandą ir organizuodama veiklą.
„Slaugytojo funkcijose numatyta vykdyti operaciją, bet tai nereiškia, kad slaugytoja gali prapjauti pilvą“, – teigė Akreditavimo tarnybos atstovė.
Anot jos, vakcinacija yra vertinama kaip Sveikatos priežiūros paslauga, kuri turi būti teikiama kompleksiškai – šeimos gydytojas privalo įvertinti asmens sveikatos būklę, kokiomis ligomis sergama ir spręsti, ar vakcina nesukels pasekmių sveikatai.
Gydytoja savo kaltę neigia. Iškilus šiai istorijai į viešumą ir nukeliavus į teisėsaugos rankas, 2015 metais teismas M.J.Malukienei skyrė 579 eurų baudą už neteisėtą vertimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis.
Praėjusiame teismo posėdyje paviešinta, jog M.J.Malukienės vadovaujama įmonė „Imunoprofilaktikos tarnyba“ nuo 2011 iki 2015 kovo versdamasi profesine veikla be licencijos gavo apie 508 tūkstančius eurų.
Yra daugiau nukentėjusiųjų
Nukentėjusiųjų šioje byloje yra ir daugiau. Pirmajame teismo posėdyje liudijo Daina Racevičienė, savo tuomet pusantrų metų mažylį skiepijusi nuo erkinio encefalito, tačiau šiai istorijai iškilus į viešumą ir atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, jog imunitetas yra nulinis.
Šį pirmadienį teisme taip pat liudijo klaipėdietė, nuo erkinio encefalito skiepijusi du vaikus, tačiau, kaip manoma, jie nebuvo apsaugoti nuo grėsmingos ligos. Dar viena liudytoja, gyvenanti Vokietijoje, teisme turėtų liudyti lapkričio mėnesį.
Klausimų šioje byloje prokurorei bei nukentėjusiesiems kelia tai, kaip įstaiga „Imunoprofilaktikos tarnyba“ neturėdama teisės skiepyti, įsigydavo vakcinas.
Kaip teisme teigė Akreditavimo tarnybos atstovė, vakcinas tiekiančios įmonės Akreditavimo tarnybos bei kitose svetainėse gali aptikti sąrašą įstaigų, kurios turi licencijas, tačiau, panašu, kad detaliau į licencijų pobūdį ne visada gilinamasi.
V.Šimkienės teigimu, tai tikrai ne pirmas nelegalaus vakcinavimo atvejis. Tarnybą pasiekia pranešimai apie tokių paslaugų teikimą net ir kultūros įstaigose, viešbučiuose ar optikos salonuose.
„Atvyksta licencijų neturintys fiziniai asmenys, kurie kartais ir be jokių aparatų diagnozuoja žmonėms ligas“, – sakė tarnybos atstovė.
