Dainininkė, reklamos agentūros skaitmeninių sprendimų skyriaus vadovė Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep sutiko pasidalinti savo istorija su Žmonės.lt skaitytojais.
Dainininkė pasakoja, kad patyčių sulaukdavo ne tik vaikystėje, patiria jų ir dabar.
„Mokykloje buvo mergina Jolita, dėl kurios bijojau eiti į kūno kultūros pamokas. Ji buvo metais ar dvejais vyresnė. Tai buvo dažnai pasikartojantys smurto protrūkiai: ir fiziniai, ir psichologiniai. Mergina su bendraklasėmis taip gąsdino, kad net nesinorėjo eiti į pamokas. Tada aš sugalvojau tokią strategiją, kad jeigu rodysiu, kad bijau, jos labiau persekios. Tai parodžiau, kad nebijau, galiausiai turbūt joms atsibodo ir nebelindo“, – Žmonės.lt sakė Dovilė.
Nors jau nuo šių įvykių praėjo daug metų, Dovilė pasakoja, kad vis dar susilaukia daug neigiamų komentarų dėl savo išvaizdos. Atlikėja sako suprantanti, jog nereiktų skaityti, ką rašo komentatoriau, tačiau po penktadienio renginio smalsumas vis dėlto nugalėjo.
„Su draugais kartais pajuokaujame, kad gyvename lyg savo burbule, Vilniaus senamiestyje tarp protingų, išsilavinusių, kūrybingų žmonių. Kartais ta realybė būna tokia išplaukusi, nepamąstome, kaip žmonės gyvena provincijoje. Tai po renginio „Normalios bobos eina OUT“ aš pagalvojau, kad gyvenu tame burbule ir būtų įdomu paskaityti, ką kalba žmonės.
Perskaičius komentarus, susimąsčiau, kodėl mes esame tokie pikti ir nelaimingi, kad vieni kitus vertiname pagal išvaizdą. Ne ten jėgas ir energiją padedame. Todėl nutariau nekreipti dėmesio ir daryti kažką gero, kas glostytų širdį“, – sakė atlikėja.
Paklausta, ką norėtų dabar pasakyti tiems, kurie yra pasityčioję, Dovilė sako, kad į tokį elgesį neverta kreipti dėmesio.
„Aš manau, kad blogiausias dalykas yra kaupti savyje pyktį. Jei aš labai apie tai galvočiau ir graužčiau save, tai, matyt, tik pati sau blogai daryčiau. Juk tie žmonės vis tiek nesupras, jiems nebent atsibos arba atsiras nauja auka.
Kai mane įžeidinėja dėl išvaizdos suaugę vyrai ar moterys, aš tiesiog tai „nurašau“ išsilavinimo stokai. Man daug baisiau, kad tokie žmonės augina vaikus, kurie eina į mokyklą ir ten randa savo aukų tarp bendraamžių“, – teigia D.Filmanavičiūtė.
Visgi, pasak dainininkės, žodžiai patyčių nenugalės, svarbiausia neužsimerkti ir stengtis kuo labiau padėti esantiems šalia: „Reiktų ne po vieną, o visiems kartu surėmus galvas mąstyti, kaip mes galėtumėme padėti silpnesniems. Aš esu susiformavusi asmenybė, žinanti, kur paprašyti pagalbos, turinti draugų. Tačiau besiformuojančiai asmenybei, kuriai dabar yra brandos amžius, yra kur kas sunkiau.“
Paklausta, ką patartų moksleiviams, kenčiantiems dėl patyčių, Dovilė ragina tėvus atkreipti dėmesį į savo vaikus, kol nėra per vėlu: „Mano patarimas būtų kalbėti daugiau su mama ir tėčiu. Galbūt yra koks artimas mokytojas – aš visada turėjau keletą mokytojų, su kuriais galėjau pasišnekėti ir pasakyti savo bėdas. Tai kuo daugiau mes kalbėsimės, tuo labiau apsaugosim savo širdį, protą, tuo labiau tobulėsime.
Aš tėvams norėčiau palinkėti atrasti tą 8 minutę ir neatsainiai klausti, kaip vaikai gyvena, o sugebėti prisibelsti į jų širdis. Tam ir yra dideli žmonės, kad padėtų tiems mažiems žmonės užaugti ir būti gerais, išsilavinusiais piliečiais.“
Kenčiantiems Dovilė siūlo laiką skirti knygų skaitymui, filmams, koncertams, laikui su artimaisiais: „Nekreipkite dėmesio į tuos, kuriems turbūt patiems labiau pagalbos reikia.“
Visi, norintys ir galintys prisidėti, kad patyčios virstų istorija, kviečiami apsilankyti kampanijos „Patyčių muziejus“ interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukoti „Vaikų linijai“ arba tapti „Vaikų linijos“ savanoriais.
Suaugusieji kviečiami padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių.
