Šeštadienį prie Lietuvos radijo ir televizijos rūmų vyko mitingas, į kurį rinkosi žmonės, pasipiktinę spalio pradžioje portale LRT.lt parodyta laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“. Laidoje buvo pasakojama apie gėjus tėčius, pasinaudojusius surogatine motinyste.
Mitinguotojai išreiškė poziciją, esą toks laidos turinys daro neigiamą įtaką nepilnamečiams.
Tuo pačiu metu prie televizijos vyko ir kontrmitingas, kuriame rinkosi žmonės, pasisakantys už žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę ir kritikuojantys diskriminaciją.
Šiame renginyje dalyvavo ir žinomas Lietuvos komikas Olegas Šurajevas. Apsivilkęs moterišką suknelę ir pasidažęs lūpas, jis bandė kalbinti mitingo dalyvius. Kai kurie tai suprato kaip provokaciją ir pasipiktino.
O.Šurajevą sulaikė policijos pareigūnai. Uždėjus antrankius, jis buvo pasodintas į policijos automobilį ir nuvežtas į areštinę.
Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis aiškino, esą komikas netinkamai elgėsi mitingo metu, trukdė žmonėms, lipo į sceną ir nevykdė policijos nurodymų.
Sekmadienį 15min apie incidentą pasikalbėjo su pačiu O.Šurajevu. Kas vyko po to, kai pareigūnai užšovė policijos automobilio duris?
„Policija prašė manęs nenusivilkti suknelės, nes jiems labai patikau. Bet aš turėjau nusivilkti, nes suknelė nuomota“, – pasakojo komikas.
– Feisbuke piktinamasi tavo sulaikymu, policija aiškina, kad dirbo savo darbą. O kaip tu pats supranti tą situaciją? Kodėl tave sulaikė?
– Policija visada dirba savo darbą. Lietuvoje policija nebeklysta: nauji automobiliai, naujos uniformos, nauja komunikacija feisbuke, nauji farai per televiziją. Policija visada teisi, kaip jie gali padaryt kažką neteisėto? Tai neįmanoma.
Bet iš tiesų tai jau sunku kalbėti rimtai. Mes visi jau gyvename kažkokiam siurrealizme, virtualioje tikrovėje, kur melas ir apsimetinėjimas vadinamas gražiu žodžiu „komunikacija“. Kieno komunikacija stipresnė, tas ir teisus.
Pavyzdžiui, policijos „komunikacijos specialistas“ gali ateiti į bet kurią feisbuko ar kitą viešą diskusiją ir ramiu veidu aiškint, kaip buvo iš tikrųjų. Pamirštama, kad policija visų pirma turėtų vadovautis įstatymu, o ne komunikacija.
Ačiū Dievui, policija nėra kažkokia aukščiausia valstybės institucija. Yra teismai, kur dirba gerokai kompetentingesni žmonės.
– Suprantu, po šio įvykio policijos gerbėju netapai.
– Dėl konkrečios situacijos, tai buvo klounada, humoras ir linksmybės, kurios persipynė su realybe. Ir tame dalyvavo policija. Kaip man sakė policininkas: aš tik darau savo darbą. Aš jam atsakiau, kad aš irgi darau savo darbą; jūs man dabar padedate jį daryti, o aš padedu jums.
Sulaikė mane, kad „nevykdžiau teisėtų policijos pareigūnų nurodymų“. Tie nurodymai buvo maždaug tokie: „Tu negali čia eiti. Kodėl negaliu? Nes negali.“ O kadangi policija visada teisi, tai ir suėmė.
Ir labai gerai, kad suėmė. Aš jų vietoje būčiau dar labiau įėjęs į vaidmenį ir parodyčiau šiek tiek galios. Bet jie laikėsi labai neblogai. Iš esmės, neturiu jiems jokių pretenzijų. Jie supranta tiek, kiek sugeba, ir tai, sakyčiau, yra labai neblogai.
– Kodėl tau uždėjo antrankius?
– Antrankiai yra gražus objektas, kuris dramaturgiškai gerai veikia. Sakau, policija atliko savo vaidmenį.
Be to, jeigu tu eini dirbt į policiją ir dirbdamas negali uždėt kažkam antrankių, tai kam tada tu dirbi policijoj?
– O kas vyko, kai tave uždarė automobilyje? Tu toliau vaidinai savo vaidmenį, toliau žaidei, ar nusiraminai?
– Policijos automobilyje aš jau nusiėmiau peruką ir nebuvau personaže. Porą kartų paprašiau, kad nuimtų antrankius, nes spektaklis pasibaigė, bet policininkai savo vaidmenį šitoj vietoj atliko labai profesionaliai ir vaidino iki galo, – iki pat policijos areštinės buvau su antrankiais.
Iš policijos pusės tai labai profesionalus gestas. Vaidinti reikia iki pat paskutinės minutės.
– Ir kur tave nuvežė? Ką darė?
– Nuvežė į policijos nuovadą. Niekur policija nesijaučia taip gerai, kaip areštinėje! Bandė juokauti, bet visus policijos bajerius nuspėjau ir pasakiau, kad mintinai juos žinau iš žurnalo „Tik vyrams“ paskutinio puslapio.
Įpūčiau nulį promilių alkotesteryje, nes dvejus metus alkoholio nevartoju išvis. Jie nepatikėjo, bet vis tiek užsirašė mano skaičius. Šalia mačiau kitų sulaikytų žmonių įpūtimus, tai jų girtumas prasidėdavo nuo 1,3 promilių. Linksmi čiūveliai.
Man atrodo, policininkai jautė kažkokį vidinį konfliktą: iš vienos pusės, aš jiems žiauriai nepatikau, kažkoks durnius, persirengęs moterimi, bet iš kitos pusės – jie viduje suprato, kad čia kažkoks absurdas, nesąmonė ir jie turi vaidinti šitame spektaklyje ne visai savo noru.
Tai jie elgėsi kažkaip keistai, bet, kiek policija gali elgtis korektiškai, jie elgėsi korektiškai.
– O nuovadoje tu sėdėjai su suknele? Ar leido persirengt?
– Policija prašė manęs nenusivilkti suknelės, nes jiems labai patikau. Bet aš turėjau nusivilkti, nes suknelė nuomota. Palikau ją policijos seife. Man rodos, keli papildomi policininkai dabar saugojo tą seifą, nes negali žinot, kas bus toliau; užpuls dar kokie banditai, pavogs seifą, dings suknelė, ką po to viršininkui sakyt?
– Kas bus toliau? Sėsi į kalėjimą?
– Manau, savo pustrečios valandos jau atsėdėjau. Man dabar bus sunku adaptuotis gyvenime, po kalėjimo nebesu jau toks, koks buvau. Bet kadangi sėdėjau kameroje vienas, tai, galima sakyt, buvau kameros verchas. Tai čia pliusas.
Kadangi sėdėjau kameroje vienas, tai, galima sakyt, buvau kameros verchas. Tai čia pliusas.
O kalbant rimtai, tai aš tiesiog padariau savo šou, savo spektaklį ir viskas. Aš apsimetinėjau moterimi; protestuotojai apsimetinėjo, kad kitokios lytinės orientacijos žmonės Lietuvoje turi tas pačias teises, ir netgi skleidžia propagandą per visuomeninę televiziją, kur, priminsiu, „tradicinės vertybės“ yra tiražuojamos nuolat; daugumos atstovai apsimetinėjo, kad yra mažuma. Čia toks spektaklis gavosi.
Bet yra žmonių, kurie tikrai gyvena šitokiame absurde. Pavyzdžiui, gėjai, kuriems sako, kad jų nėra. Kažkodėl LGBT klausimus mes suvokiame kaip kažkokį kultūrinį karą, bet iš tikrųjų tiems žmonėms tai yra rimtas psichologinis iššūkis: būti tuo, kas esi, ir vien už tai gauti krūvą šūdų ant savo galvos iš visokių „aktyvistų“ ir „tradicinių vertybių“ saugotojų.
Įsivaizduokit, kad jūs esat žmogus, kuriam sakoma: „Tu ne žmogus, tu propaganda!“
Aš bandau suprasti ir tuos, kurie atseit turi teisę į savo nuomonę, kad „gėjams ne vieta nacionalinėje televizijoje“. Bet juk čia yra tik švelni, truputį fašistuojanti pradžia – dabar ne vieta televizijoje, rytoj ne vieta šitame mikrorajone, mieste, šalyje.
– Ar tavo pasirodymas mitinge buvo protestas, politinė žinutė? Ar tiesiog žaidimas, nes toks tavo darbas?
– Aš esu dviejų vaikų mama ir šiuo metu galvoju tik apie juos. Man svarbu, kas jie bus, kai užaugs, kokia bus jų ateitis. Yra paprastas faktas: kuo daugiau gėjų, tuo blogesnė mano vaikų ateitis.
Jums reikia daugiau argumentų? Mano argumentas – du mano vaikai!
