„Vyro rutina – paplūdimys, vandenynas ir bangos, o mano – jūra, namai“, – savo egzotišką kasdienybę Balio saloje portalui Žmonės.lt pristato Emilija Gelgotaitė.
„Gyvename atostogų ritmu“, – šypteli nuotaka ir net neketina slėpti, kad gyvena tikrame rojaus kampelyje.
Vis dėlto, savo svarbiausią gyvenimo šventę ji nusprendė iškelti gimtinėje – Lietuvoje. Rugpjūčio 11-ąją Emilija Gelgotaitė ir Arya Sena Subyakto susituokė sostinės bažnyčioje, o savo meilės atšvęsti 45 svečius pakvietė į Trakuose esantį restoraną „Apvalus stalas“.
„Turėjo būti daugiau svečių iš Indonezijos, bet kilo problemų su vizomis, tad į vestuves atvyko tik Arya'o šeima ir keli draugai iš Azijos, jau gyvenantys Lietuvoje“, – prasitarė Emilija ir leidosi į pokalbį apie prieš dešimt metų prasidėjusią pažintį.
Kaip susijungė dviejų žmonių iš skirtingų pasaulio kraštų likimai?
Prieš 10 metų išvažiavau studijuoti šokio mokslų į Indoneziją, ten buvo metų trukmės manai. Kartą nusprendžiau, kad noriu pasimokyti banglenčių sporto ir nuvykau į vieną miestelį, kur ir sutikau savo būsimą vyrą. Tuo metu man buvo 23-eji, o Arya'ui – 47-eri. Būtent jis išmokė mane atsistoti ant banglentės ir taip prasidėjo mūsų draugystė.
Pirmus du mėnesius buvome geri draugai, o vėliau viskas peraugo į meilę, kuri nesibaigia net ir po 10-ties metų.
Kuo tąkart vienas kitą sužavėjote?
Arya'as mane sužavėjo santūrumu ir išmintimi. Klausydavau jo istorijų iš gyvenimo ir įvairių kelionių su nuostaba, jos mane įkvėpdavo. Buvo gera klausyti ir suvokti, kiek daug telpa tame žmoguje. Beje, kažkada šį klausimą uždaviau ir savo būsimam vyrui, tačiau jis neromantizavo ir atsakė, kad labiausiai jį patraukiau savo išvaizda ir charizma (šypsosi).
Turbūt ne viena jaunavedžių pora pasvajoja apie vestuves egzotiškame krašte, tačiau jus nusprendėte jas iškelti Lietuvoje. Suveikė nuotakos ilgesys gimtinei?
Daugeliui Balis yra egzotika, tačiau pagyvenus čia 10 metų – mudu daug daugiau egzotikos atrandame Lietuvoje. Arya'as mano gimtinėje lankosi jau penktą kartą, jam čia labai patinka. Dažnai jis mane skatina čia vykti žiemą, jam – „vandenyno berniukui“ – sniegas suteikia džiaugsmo (šypsosi). Čia jis gali slidinėti, taip pat jam labai patinka Vilniaus senamiestis ir lietuviškas maistas. Tiesa, vestuvių progą Lietuvą pirmąsyk aplankys ir jo šeima.
O, beje, mes ir patys neatmetame galimybės ateityje gyventi Lietuvoje. Norime šeimos, tad vaikams mokytis mūsų krašte būtų taip pat daugiau galimybių. Svarstome apie variantą pusę metų pagyventi Balyje, o pusę Lietuvoje. Tik Arya'as Lietuvoje norėtų gyventi šaltuoju sezonu, kas man nelabai patinka (šypsosi). Kaip nors sutarsime.
Po vestuvių planuojate „kopinėti medų“?
Su Arya'o šeima vyksime į Italiją, prie Komo ežero, o paskui trauksime į Veneciją. Tačiau šios kelionės kaip medaus mėnesio neskaitome, mūsų amžinas medaus mėnuo – Balyje (juokiasi).
Planuose yra šeimos pagausėjimas?
Tikrai taip. Apie tai esame kalbėję jau labai seniai, kaip ir apie vestuves. Viskas atsikėlė dėl pandemijos, tačiau dabar tapę šeima tikrai neatmetame galimybės būti tėvais.
Žengiant į santuoką, kokias vertybes atsinešate ir ketinate savo santykiuose puoselėti toliau?
Visų pirma, mūsų santykiuose svarbiausia pasitikėjimas, nes neretai tenka būti atskirai. Manau, kad be pasitikėjimo ir saugumo jausmo santykiai negali vystytis toliau. Taip pat kalbėjimas ir meilė. O ji, akivaizdu, dar liepsnoja – žmonės po 10 metų skiriasi, o mes tik pradedame kurti šeimą... (šypsosi)
Vestuvių fotogalerija:
