Goda ir Marijau, kada sužinojot, kad tapsite tėvais? Kokios buvo pirmosios mintys, o gal... baimės?
Marijus: Sužinojome rugsėjo mėnesį. Vaikiuką kruopščiai planavome, tad nustebę ar išsigandę nebuvome. Važiavome į vizitą pas ginekologę jau kažkiek nutuokdami, kad, ko gero, Goda nėščia. Tiesa, keliaujant į vizitą, į mus įvažiavo kitas automobilis, tad Godai teko persėsti į taksi ir geras naujienas sužinoti vienai, o aš, sutvarkęs dokumentus, atlėkiau į kliniką ir jau už durų išgirdau Godą kartojant: vau – jau plaka širdutė! Labai apsidžiaugiau! Turime įsirėminę pirmąjį echoskopijos vaizdą (šypteli).
Goda: Taip, vaikelis planuotas ir labai lauktas. Bet man lengvas šokas vis vien buvo, ypač pamačius plakančią širdelę... Tokiam įvykiui nepasiruoši, kol jo nepatirsi. Išėjau iš ginekologės kabineto, o ten jau laukė Marijus, kuris už durų spėjo išgirsti geras naujienas. Tik gaila, kad irgi nepamatė plakančios širdies. Apsikabinome, pasigraudinome, o grįžę pradėjome planuoti praktinius dalykus. Pavyzdžiui, aš parašiau pažįstamai mokslininkei Indrei Aleknavičienei, kuri sudarinėja mokslu grįstus mitybos planus – užsisakiau jos konsultaciją, kad žinočiau, ką galiu valgyti, ko reikia vengti ir t.t.. Na, o po kelių dienų man jau prasidėjo simptomai…
