„Atliekant molekulinius tyrimus galima nustatyti tam tikrus genų pokyčius, kurie padeda tiksliau išsiaiškinti diagnozę, prognozuoti ligos eigą ir numatyti gydymo vienais ar kitais vaistais efektyvumą. Tyrimų rezultatai leidžia specifiškai gydyti ligą, parinkti individualizuotą gydymo algoritmą“, – komentavo naujų tyrimo metodų privalumus Valdas Gasilionis,VPC gydytojas patologas.
Ilgus metus buvo įprasta, kad sergant vėžiu taikomas standartinis gydymas: operacija, chemoterapija, vaistai ir pan. Tačiau neretai, atrodytų, dviejų vienodai sergančių pacientų ligos eiga kardinaliai išsiskirdavo – vienas ligonis po operacijos pasveiksta ir gyvena be jokių simptomų, kito liga sparčiai progresuoja nepaisant intensyvaus gydymo. Kodėl? Čia į pagalbą ir ateina molekuliniai tyrimai – naviko molekulinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus, o tuo pačiu – ir skirtingą ligos eigą bei gydymą.
Molekuliniais tyrimais gali būti tiriamas paties naviko, kraujo, šlapimo mėginys bei kiti organizmo skysčiai ir išskyros.
Tai ypač svarbu diagnozuojant ir gydant krūties, kraujo, žarnyno vėžį. Pavyzdžiui, sergantiesiems pažengusiu (vėlyvos stadijos) storosios žarnos vėžiu, atliekamas K–RAS geno mutacijų nustatymas, kurio rezultatai apsprendžia naujos kartos „taikininės“ terapijos gydymo tikslingumą (esant K–RAS geno mutacijoms ypatingai brangus gydymas neduos efekto, taigi neturi būti skiriamas). Krūties vėžio atveju nustatoma HER2 onkogeno amplifikacija ir raiška teikia informaciją apie ligos prognozę ir tikslingumą gydyti brangiais vaistais, galinčiais sukelti ir pašalinius reiškinius. Kraujo vėžio atveju molekuliniai tyrimai padeda tiksliau apibūdinti vėžio tipą, bei pritaikyti tinkamiausią gydymą.
Molekuliniais tyrimais gali būti tiriamas paties naviko, kraujo, šlapimo mėginys bei kiti organizmo skysčiai ir išskyros.
Molekulinis tyrimas vertingas ir profilaktikai, ypač kalbant apie gimdos kaklelio vėžį. Daugelis moterų labai gerai žino, kiek nerimo po citologinio PAP tepinėlio suteikia gydytojo frazė: „Rasti ląstelių pakitimai.“ Molekulinis tyrimas tokiu atveju nustato, kas sukėlė tuos pokyčius – žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ar kitos priežastys. Šio tyrimo rezultatai leidžia nuspręsti, ką toliau daryti: atlikti kitus tyrimus, pradėti gydymą ar nuraminti moterį ir pakviesti ją profilaktiškai pasitikrinti vėliau.
„Patologijos specialybė jau įžengė į molekulinių tyrimų erą. Džiaugiamės, kad galime tai daryti ir Lietuvoje. Molekuliniai tyrimai leidžia ne tik tiksliau nustatyti ligos diagnozę, bet ir parinkti efektyvų gydymą. Taigi patologai šiandien atlieka ne tik diagnostiką, bet ir teranostiką – taip įvardinamas gydymo efektyvumo žymenų tyrimas. Šie tyrimai efektyvūs ir vertinant ekonominę naudą, nes padeda parinkti tinkamą gydymą, sutaupyti gydymo laiką, kuris tokiems pacientams ypač svarbus, ir šimtus tūkstančių litų, kurie būtų išleidžiami tuo konkrečiu atveju neefektyviems vaistams. Vaistai skiriami tiems, kam iš tikro jų reikia,“ – sakė VPC direktorius prof. Arvydas Laurinavičius.
Molekulinių tyrimų metodų diegimas Valstybiniame patologijos centre iš dalies finansuotas Europos ekonominės erdvės/Norvegijos finansinių mechanizmų.
