Nors astrologai vestuves planuojančią porą perspėjo, kad šiemet jai tuoktis visiškai nepalanku, nei Andrius, nei Monika nė nesudvejojo – jau laikas. Ir vasaros, kaip daugumai įprasta, nelaukė. „Abu sutarėme, kad kiekvienas metų laikas yra savaip gražus, todėl neką prastesnes vestuves galime iškelti ir žiemą. Pasidomėję numerologija sužinojome, kad skaičius „23“ yra labai sėkmingas. Sudėjus visus mano gimimo datos skaitmenis, tiek ir išeina. O taip jau sutapo, kad šiemet vienintelis šeštadienis, pažymėtas 23-iuoju numeriu, buvo vasarį – mano gimimo dieną. Žinoma, priimdamas tokį sprendimą rizikuoju, kad ateityje mano gimtadienis gali būti išvis pamirštas, bet pionieriški laužai jau sudegė, tad šios šventės nebesureikšminu. Jubiliejus gal ir švęsiu, bet eilinius gimtadienius užteks kalendoriuje pažymėti raudonu tušinuku.
Dėl vestuvių apsisprendėme lapkričio mėnesį. Kai sužinojau, kad Seimo nariu nebebūsiu, mūsų asmeninei šventei nebeliko jokių kliūčių. Tikėjausi, kad niekas manęs nebekaltins, jog vestuves keliu norėdamas pasireklamuoti. Jokios reklamos man nebereikia – esu nebe išrinktasis, o lygus su tauta“, – sako verslininkas.
Andrius labai dėkingas Monikai, kad ši perėmė visus rūpesčius, susijusius su vestuvių planavimu. „Žinoma, prisidėjau ir aš – kartu ieškojome vietos ceremonijai, vietos šventinei vakarienei, tarėmės dėl įvairių smulkmenų, tačiau visas dekoracijas rinko, užsakė ir su renginių organizavimo įmone derino ji. Šiaulių arenos konferencijų salė atrodė taip įspūdingai, kad net jos darbuotojai aikčiojo iš pasigėrėjimo: baltas atlasas, didžiulės gėlių puokštės, raudonas kilimas, sustatytos baltos kėdės svečiams, įrengta pakyla jauniesiems“, – vardija jaunavedys.
Laukdama vestuvių, Monika žurnalistams prasitarė, kad suknelės neužsakys pas jokį dizainerį ir net ne pirks, o nuomosis. „Iškart pasipylė komentarai, kad žemas lygis tokio turtingo vyro mylimajai suknelę rinktis iš nuomos salono. Tačiau kam pirkti drabužį, kurį vilkėsi tik kartą gyvenime? Be to, suknelę rinkausi iš naujausio šių metų katalogo, ji specialiai buvo parsiųsta iš užsienio, iki tol jokia kita nuotaka nebuvo ja pasipuošusi.
Prieš trejus metus mažai kas tikėjo, kad Monikos Kvietkutės (20) ir Andriaus Šedžiaus (37) draugystė baigsis vestuvėmis
Parsivežusi suknelę užnešiau į trečiame aukšte esantį kambarį, pakabinau ant manekeno ir griežtai uždraudžiau Andriui ten užsukti. Norėjau, kad mylimasis ją pamatytų tik mūsų vestuvių dieną. Džiaugiuosi, kad jis gerbė mano norą“, – sako Monika. „Visos nuotakos būna gražios, bet maniškė atrodė ypatingai. Būtent taip, kaip ją ir įsivaizdavau: jokios įmantrios šukuosenos, kuklus makiažas“, – prisimena Andrius.
Būsimas jaunikis gavo tikslius nurodymus, kaip turėtų atrodyti vestuvių dieną: „Monika atnešė dvi skiautes audinio ir paprašė įsigyti konkrečių spalvų kostiumą ir marškinius. Kiek aš vargo turėjau ieškodamas kostiumo! Tris dienas užtrukau, kol apvaikščiojau Londono drabužių parduotuves, ir tik vienoje radau tinkamo atspalvio. Tačiau taip lengvai to kostiumo negavau – tai buvo vienintelis likęs modelis, kuris puošė vitriną. Teko ilgai įtikinėti, kad man šis drabužis mirtinai reikalingas. Galiausiai man pavyko jį nusipirkti, dar teko atiduoti siuvėjai, kad susiaurintų, ir vestuvėms buvau pasiruošęs“, – šypsosi verslininkas.
Žiedus pora iš anksto užsisakė pas pažįstamą juvelyrą. „Aš nesu reiklus, juokavau, kad man svarbiausia – tvirtas žiedas, kad galėčiau lengvai juo atidaryti buteliuką „Pepsi“, – šypsosi Andrius. – Dizainu rūpinosi Monika. Ji išrinko balto ir geltono aukso žiedus, sau – su deimančiukais. Nemėgstu žiedų, bet Monika prašo, kad nešiočiau, – tenka pratintis.“
Vestuvių ceremonija vyko Šiaulių arenoje, joje dalyvavo šešiasdešimt pačių artimiausių porai svečių. „Pro didžiulius vitrininius langus buvo matyti apsnigtas parkas. Mane link išrinktojo palydėjo tėtis, o žiedus nešė pusseserės dukrelė. Pačios iškilmingos ceremonijos metu mudu nesigraudinome, drąsiai tarėme amžinos priesaikos žodžius vienas kitam, tačiau kai kurie svečiai, o labiausiai – mano ir Andriaus močiutės, šluostėsi ašaras“, – prisimena nuotaka.
Jaunieji ir svečiai į vestuves vyko penkiais juodais septintos klasės BMW automobiliais. Jų nepuošė, mat, poros manymu, tai – jau atgyvena. „Visiškai pasiteisino mano idėja vestuvėms pasiskolinti roges. Su jomis nutiko labai įdomi istorija, – pasakoja Andrius. – Roges iš Rusijos pasisiūlė atgabenti mano draugas. Likus kelioms dienoms iki vestuvių skambina jo vairuotojas ir skundžiasi, kad yra sulaikytas muitinėje. Neva pasieniečiai prikibo, kad roges puošia kažkokie auksiniai herbai. Galiausiai paaiškėjo, kad mano draugas roges pasiskolino iš muziejaus, bet nebuvo informuotas, kad iš šalies jų išvežti jokiu būdu negalima. Buvo daug problemų, kol tas roges atgal į vietą nugabeno, nes vairuotojas buvo įtartas kontrabanda. Šiaip taip Vilniaus priemiestyje radau senovines roges, vargais negalais išprašiau paskolinti ir pats mikroautobusu atsigabenau iki Šiaulių. Bet vargas pasiteisino: diena buvo nuostabi, jokio vėjo, sniegas spindėjo prieš saulę, o mes per sniegą lekiame žirgais kinkytomis rogėmis.“
Andrius ir Monika labiausiai pykosi dėl vestuvinio šokio. „Aš buvau choreografas. Namie išstumdėme baldus ir tris savaites repetavome. Galiausiai svečiams pateikėme tikrą bombą – sumiksavome lyrišką Céline Dion dainą su reperio Psy gabaliuku. Visi juokėsi iki ašarų ir tikino neregėję įspūdingesnio vestuvinio šokio“, – sako verslininkas.
Rinkdami vietą puotai, Andrius ir Monika apvažiavo visas ta proga tinkamas sales penkiasdešimčia kilometrų spinduliu aplink Šiaulius, tačiau galiausiai, vos įžengę į Šeduvos malūną, vienas kitą suprato be žodžių: tinka idealiai. „Labai graži, erdvi, jauki salė, nuostabus architektūrinis sprendimas, puiki akustika, o dėl maisto net nesijaudinome, nes ne kartą anksčiau esame ten vakarieniavę. Vyrams buvo patiekti steikai, moterims – vištienos kepsniai. Ant stalų vaišių netrūko, bet, tiesą sakant, daugiau nieko ir nespėjome paragauti. Viskas vyko taip sklandžiai, kad, rodos, vakaras pralėkė lyg akimirka“, – prisimena jaunavedžiai.
Tėveliai tradiciškai juos pasitiko su duona ir druska, padovanojo šeimos aukurą ir palinkėjo laimės. Vakarinei šventės daliai vadovavo buvusi Andriaus kolegė Donalda Meiželytė. „Tiesą sakant, ji pati prisiprašė, – juokiasi buvęs politikas. – Kai baigėsi mūsų kadencija Seime, atsisveikindama Donalda gal juokais, o gal rimtai pažadėjo, kad susitiksime mano vestuvėse. O pažadas lieka pažadu. Donaldai esame be galo dėkingi, be jos vakaras nebūtų taip puikiai pavykęs. Ji kas pusvalandį keitė aprangą, svečiams buvo paruošusi ne tik įvairių užduočių, atrakcijų, bet ir muzikinę programą. Dainas mums dovanojo grupė „Pop Ladies“. Kadangi jos lyderė Natalija Bunkė šiuo metu vieši Filipinuose, ją pavadavo prodiuserė Laura Paukštė. Persirengusi sceniniais drabužiais, ji pirmą kartą žengė į sceną ir artistiškumu sužavėjo visus svečius. Iš lietuviškų grupių galėjome pasikviesti bet ką, tačiau vienas žmogus mums rekomendavo „16 Hz“. Tikrai likau patenkintas, o dar ir dovanų gavau jų kompaktinę plokštelę.“
Pasak verslininko, galbūt todėl, kad Monikai tai – pirmoji santuoka, o gal dėl to, kad visos moterys yra labai emocionalios, šis statuso pasikeitimas jai teikia kur kas daugiau džiaugsmo
Vidurnaktį svečiai buvo pakviesti stebėti fejerverkų. „Tai buvo mano dovana Monikai. Abu likome sužavėti, ypač pačioje pabaigoje, kai, skambant Andrea Bocelli dainai, į dangų iššovę fejerverkai suformavo dvi raudonas širdis. Nerealus vaizdas, – prisimena verslininkas. – Pirmieji svečiai ėmė skirstytis po vidurnakčio, mes su Monika išėjome paskutiniai – apie trečią valandą ryto. Buvome užsisakę viešbučio kambarį, tačiau spontaniškai persigalvojome ir išvykome namo. Pamanėme, na, ko čia mums išsidirbinėti.“
Sekmadienį jaunavedžiai skyrė dovanų apžiūrai ir, prisipažįsta, buvo šokiruoti gerąja prasme. „Nesitikėjome tokių prabangių dovanų. Skambinome svečiams, nuoširdžiai dėkojome. Paprastai po vestuvių poros suka galvą, kur iškišti nereikalingas dovanas, o mes viskuo likome labai patenkinti“, – sako laiminga nuotaka.
Povestuvinę kelionę porai dovanojo tėvai. Tačiau, užuot išvykę į Maldyvus, kaip buvo suplanuota ir užsakyta, šiandien Andrius ir Monika lepinasi Egipto saule. „Nutiko labai liūdna istorija... Mano gero draugo, verslo partnerio iš Anglijos tėvai turėjo išskristi atostogų į Peru. Važiuojant į oro uostą automobiliui nuleido padangą. Kai vairuotojas išlipo jos pakeisti, mašiną nubloškė krovininis automobilis. Abu mano draugo tėvai šiuo metu yra ligoninėje panirę į komą. Sužinoję apie tokią skaudžią nelaimę, net svarstėme atidėti vestuves, bet mažiausia, ką galėjome padaryti, tai vietoj suplanuotos povestuvinės kelionės nusipirkti atostogas Egipte, nes iš ten bet kurią dieną, neduok Dieve, atsitikus liūdniausiam scenarijui, galėtume išskristi į Londoną. O vėliau, tikimės, galėsime kopinėti medų Maldyvuose“, – sako Andrius.
Nors pora net nemėgino slėpti nei vestuvių datos, nei vietos, laimingiausią gyvenimo dieną apkartino žurnalistai. „Atvirai pasakysiu: visi mūsų svečiai buvo šokiruoti. Po ceremonijos mudu su Monika buvome nusprendę skirti dėmesio žiniasklaidai, atsakyti į visus klausimus ir nusifotografuoti, bet tos minties atsisakėme. Man labai gėda prieš savo draugus ir artimuosius. Susirinkę žurnalistai visus mūsų svečius palydėdavo užgauliomis replikomis, lindo į veidą su filmavimo kameromis ir mikrofonais, kelis iš jų bandė provokuoti, kad išgautų informacijos apie šventės scenarijų, o vienai mano žmonos draugei netgi mėginta grasinti. Vienas operatorius purvinais batais užlipo Monikai ant vestuvinės suknelės, o įspėtas net neatsiprašė. Buvo nemalonu žiūrėti televizijos laidas, skaityti straipsnius, kuriuose kritikuotas mūsų aprangos stilius, vestuvių scenarijus ar vaišės. Negi mes neturime teisės patys nuspręsti, kaip norime atrodyti, kuo norime vaišinti savo svečius?“ – stebisi verslininkas.
Kai važiavo į fotosesiją, jaunavedžiams ir jų svečiams netgi teko griebtis gudrybių. „Patekę į Salduvės parką, vienu automobiliu visur iš paskos sekiojantiems žurnalistams užtvėrėme kelią. Šie iškvietė policiją. Teko išsisukinėti, kad automobilis užklimpo sniege, nes tiesiog norėjome ramiai nusifotografuoti su artimiausiais žmonėmis ir pakelti po taurę šampano. Tikrų tikriausias detektyvas“, – nesmagius prisiminimus pasakoja Andrius.
Pasak verslininko, galbūt todėl, kad Monikai tai – pirmoji santuoka, o gal dėl to, kad visos moterys yra labai emocionalios, šis statuso pasikeitimas jai teikia kur kas daugiau džiaugsmo. „Pirmieji darbai, kuriuos ji norėjo padaryti dar prieš povestuvinę kelionę, – pasikeisti pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Jai labai svarbu, kad oficialiuose dokumentuose būtų įrašyta naujoji pavardė – Šedžiuvienė, – laimės neslepia vyras. – Tikrai kiekvienam nuoširdžiai linkėčiau tokios žmonos: jautrios, protingos, rūpestingos, meilios kaip katytė, tvarkingos. Kol Monika nepersigalvojo, reikia kuo greičiau vykdyti šeimos gausinimo planą...“
