„Su savo tėvu buvau iki šešerių. Paskui jis išėjo gyventi pas kaimynę Zitą. Tėvai susitaikė, kai man buvo penkiolika“, – tėčio „klajones“ prisimins Monika ir čia pat atskleis didžiausią jo trūkumą: silpnybę moterims.
„Mano tėčiui visą gyvenimą didelę įtaką darė moterys. Prieš keletą metų nuvažiavau su antruoju vyru ir sūnum jo aplankyti. Sėdi ponia Danutė, naujoji jo moteris ir sako: „Ko čia atvažiavot?! Tu čia nelaukiama.“ O tėtis tyli... Klausiu: „Tėti, tu vis dar myli mamą?“ „Taip, dar giliai myliu...” Sakau: „Tėti, dėkis daiktus, važiuojam namo.“ Jis dedasi, bet Danutė užprotestavo – teko išvažiuoti iš tų namų be tėčio”, – neįtikėtinas gyvenimo detales atskleidžia Monika Katunskytė.
Kuris gali vadintis tėčiu: ar tas, kuris davė gyvybę, ar tas, kuris užaugino? Kodėl daugelis biologinių tėvų nebendrauja su savo atžalomis ir kodėl išsiskyrusių šeimų vaikai kartoja savo tėvų klaidas – apie tai, jau šį vakarą 21:30 val. laidoje „Pasitarkime“ per BTV!