Per pastarąjį laiką, kol ruošėsi didžiajai „Eurovizijos“ scenai, Monika suprato viena, kad nepatinka glamūras. Muzikantų ir artistų bendruomenė jai labai artima, bet būti įžymybe, vaikščioti į renginius labai vargina, jai tai svetima. „Amerikoje esu mačiusi, kaip gatve eina įžymybės – pavyzdžiui, Kardashianai – ir juos seka tūkstančiai žmonių. Turbūt išprotėčiau, jei man taip nutiktų.“
„Euroviziją“, su triukšmingu oro gūsiu įsiveržusią į jos gyvenimą, Monika vadina šalutiniu efektu. Lyg trūktų rūpesčių, Monika dar nutarė persikraustyti į naujus namus. „Esu tokia labai buitinė žvaigždė, – juokiasi. – Gyvenu gana nuobodžiai, neviešinu savo kasdienybės istorijų instagramuose, nes nieko įdomaus neveikiu: pabudusi ryte darau pusryčius, išvažiuoju į miestą, tvarkau reikalus arba einu dirbti į studiją Užupyje – ir viskas. Jokių garsių draugų, jokių tūsų...“ Užtat vasarą svajoja pas save pasikviesti draugų.
Monika neslepia, kad visą gyvenimą norėjo kurti muziką, tačiau siekdama savo tikslo išbandė daugybę su ja nesusijusių darbų. „Bet dabar viskas puiku“, – tvirtina. Tiesa, iki tobulo gyvenimo jai dar trūksta poros baldų, šunų, kačių ir... kūdikio. „Iki šiol vis laužydavau visuomenės peršamą gyvenimo modelį: vestuvės, vaikai, kontora, būsto paskola man buvo visai svetimi dalykai. O dabar jau susimąstau: noriu šeimos. Nenoriu grįžti į tuščius namus. Noriu su kuo nors gyventi. Pajutau atsiradusius ir motiniškus instinktus – jau norėčiau kuo nors rūpintis. Turbūt biologinis laikrodis visgi veikia...“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
