„Kelyje į žvaigždes 2“ ne tik dainomis, bet ir romanu su rokeriu Grūdu išgarsėjusi gražuolė kiekvieną penktadienį LNK studijoje sėdi ir šypsosi MA studentams. Darbo dienomis Simona stengiasi prakalbinti šou studentus prie karštojo radijo stoties „Lietus“ mikrofono. Čia užverda karštos diskusijos, paaiškėja pikantiškų detalių iš asmeninių gyvenimų, pasipila gerbėjų kritika ir pagyros, o jaunieji dainininkai po laidos valosi prakaitą nuo kaktų.
– Simona, tu pati prieš trejus metus dalyvavai „Kelyje į žvaigždes 2“. Palygink aną šou ir „Muzikos akademiją“.
– Mums buvo sunkiau, nes buvome uždaryti, mums teko atsisakyti mokslų, darbų, taip pat – aukoti savo asmeninį gyvenimą. Tokią kainą mokėjome už begalinį populiarumą, kurį gaudavome kiekvieną šeštadienį. Žmonės iš esmės gyveno su mumis, žinojo menkiausias smulkmenas, net tai, kokios spalvos mūsų naktiniai drabužiai.
„Muzikos akademijos“ studentams yra lengviau – žiūrovai juos mato tik scenoje, bet ne lovoje ar vonioje. Iš kitos pusės, mums, nors ir uždarytiems, tie keli mėnesiai buvo beprotiškai geras laikas. MA dalyviai to neturi.
– Kas tavo favoritas „Muzikos akademijoje“?
– Man jie visi – vienodai artimi. Džiaugiuosi, išgyvenu už juos ir rūpinuosi jais. Apskritai – esu gan rūpestingas žmogus šiam gyvenime.
Labai džiaugiuosi, kad esama ne tik anoniminės kritikos interneto komentaruose, bet ir gyvai išsakomos tiesiai dalyviui į ausis.
– Apie ką kasdien plepate su „Muzikos akademijos“ dalyviais radijo stotyje?
– Juk šou vyksta vieną kartą per savaitę, ir dalyviai TV eteryje tik dainuoja. Jie negyvena uždaryti, ir niekas neseka jų gyvenimo dienoraščio. O juk žmonėms visada įdomu sužinoti pikantiškų smulkmenų, mažų sėkmių ir nesėkmių scenos užkulisiuose ir dalyvių asmeniniuose gyvenimuose. Tam mano laida ir skirta.
Kalbamės apie viską – nuo mėgiamiausios spalvos iki požiūrio į vedybas, šeimą, seksą. Kalbamės ir visiems aktualiomis temomis – dalijamės patarimais, kaip apsisaugoti nuo gripo, įveikti rudeninę depresiją. Štai, Justina prisipažino, kad liūdesį naikina surydama penkis šokoladus per dieną. Su projekto senbuviais per tris mėnesius išsipliurpėme į valias.
– Ar sunku juos prakalbinti?
– Keli iš prigimties yra kalbūs, pavyzdžiui, Kafka ar Atas. Šis – tikras pliurpalas. Kai jis ką nors pasakoja, man sunku įsiterpti, tenka jį stabdyti. Kitus reikia paprovokuoti, kad atsivertų.
– Tiesioginėje laidoje gali skambinti ir klausytojai. Ar jie aktyvūs?
– Taip, labai. Yra net „etatiniai“ skambintojai, nuolat skambinantys ir reiškiantys savo nuomonę. Kai kas nori pagirti, pranešti, kad būtinai balsuos penktadienį. Būna ir tokių, kuriems šiaip liūdna ir norisi su kuo nors pasikalbėti, pasisemti geros nuotaikos. O kai kas paskambinęs išdrįsta sukritikuoti šou dalyvį, jo mimikas, balsą, judesius scenoje. Labai džiaugiuosi, kad esama ne tik anoniminės kritikos interneto komentaruose, bet ir gyvai išsakomos tiesiai dalyviui į ausis. Vadinasi, žmonėms rūpi, jie nėra abejingi.
– Per transliacijas sėdi šalia komisijos ir praneši, kiek kas kam balų skyrė. Visada šypsaisi. Nejaugi nesinori kartais supykti už įžeidžiančius komisijos, ypač M.Stasiulio, komentarus ir apginti dalyvius?
– Kaip žmogui kartais norisi, bet gi tie, kas sėdi komisijoje, yra profesionalai, jie žino, ką šneka. Būtu pernelyg išsišokėliška prieštarauti jiems. Nuo pat šou pradžios aš esu įvardyta kaip dalyvių draugė, todėl jei ir turiu kokią pastabą jiems, pasakau, bet ne tiesioginiame eteryje, o pasibaigus filmavimui.
