N.Mačiulis apie norą kuo daugiau uždirbti: „Pajamoms pakilus iki tam tikro lygio, laimė nebedidėja“

Vienas žinomiausių Lietuvos ekonomistų Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad ekonomika daugeliui žmonių asocijuojasi su nuoboduliu ir niūrumu. Neigiamą visuomenės požiūrį lėmė dar prieš porą šimtų metų prasidėjusios netikslios ekonomistų prognozės apie ateitį. N.Mačiulis pabrėžia, jog niekas nežino, kas mūsų laukia. „Tas, kas gali aprašyti ateitį, yra arba menininkas, arba aferistas“, – teigia ekonomistas.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis / Swedbank nuotr.

Pas Audrių Bružą ir Kirilą Glušajevą laidoje „Kitas kampas: su asmenybėmis“ šįkart svečiavosi Nerijus Mačiulis. Ekonomistas džiaugėsi, kad interviu metu galėjo pasikalbėti ne tik apie ekonomiką. Čia buvo paliestos meno, mokslų, arogancijos, tėvystės, humoro, COVID-19 temos. Pasak Nerijaus, koronavirusas jo darbe tapo iššūkiu.

„Viruso paplitimas yra tai, ko nesu matęs savo gyvenime. To nesimokiau universitete, neskaičiau vadovėliuose. Kaipgi čia dabar prognozuoti? Net nėra su kuo pasitarti“, – atvirauja N.Mačiulis.

Ekonomistas N.Mačiulis teigia, kad, remiantis teorija, žmogus kiekviename žingsnyje turėtų paskaičiuoti tikimybes, kas gali įvykti, ir kokios galimos pasekmės. Vis dėlto realybė yra kitokia.

„Klasikinė ekonomikos teorija sako, jog žmogus yra homo economicus – racionali, skaičiuojanti būtybė. Kiekviename žingsnyje paskaičiuoja tikimybes, kas gali įvykti, kas negali, kokie rezultatai tikėtini ir tuomet priima sprendimus. Realybėje taip nėra. Žmones valdo emocijos, baimės, godumas“, – aiškina ekonomistas.

Anot N.Mačiulio, žmogaus pajamoms pasiekus tam tikrą lygį, laimė nustoja žengusi kartu – prasideda psichologinės bei emocinės problemos.

„Pajamoms pakilus iki tam tikro lygio ir viršijus kartelę, laimė nebedidėja, netgi gali mažėti. Už fasado yra tuštybė, psichologinės ir emocinės problemos. Tai nėra tai, ko žmogus turi siekti bei pasiekti“, – teigia ekonomistas.

N.Mačiulis pripažįsta, kad ekonomika yra pakankamai niūrus mokslas, o daugeliui net keliantis baimę. Tokios asociacijos žmonėms ėmė kilti nuo netikslių ekonomistų prognozių.

„XIX a. ar anksčiau ekonomistai prognozavo, kad žmonių skaičius išaugs tiek, jog nebeužteks maisto ir prasidės badas. Tai niūri prognozė, kuri nebuvo tiksli.

Nuo tokių ir panašių prognozių ekonomika daugeliui asocijuojasi su niūrumu bei nuobodumu. Tas, kas gali aprašyti ateitį, yra arba menininkas, arba aferistas. Niekas nežino, kokia yra ateitis“, – sako ekonomistas.

Visą pokalbį su N.Mačiuliu kviečiame žiūrėti vaizdo įraše:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų