Dirbo iki pat aštunto nėštumo mėnesio
Nijolė Pareigytė-Rukaitienė juokiasi, kad dainuodama, kol jos dukra Patricija dar spurdėjo pilvelyje, jautėsi kaip dramblys scenoje, kadangi koncertavo net iki aštunto nėštumo mėnesio.
„Aštuntą mėnesį, kai atidirbau paskutiniame koncerte Šiauliuose, sakiau – viskas, mergaitės, man kojos tirpsta, vos apsisuku.
Nėštumo pradžioje, pirmus tris mėnesius, dirbti vengiau – daug miegojau ir vėmiau. Tada buvo dar ne sezonas, koncertų nedaug. Pamenu, atsikeldavau ir galvodavau, kaip moterys gali eiti į darbą.
Vėliau, pasikalbėjusi su kitomis moterimis, supratau, kad pirmaisiais mėnesiais būna sunku visoms, nes organizmas persiorientuoja, vyksta įvairūs procesai. O paskui, ketvirtą mėnesį, jau atėjo vasara. Tada buvo jėgų antplūdis“, – prisimena N.Pareigytė-Rukaitienė, 15min sutikusi išsamiai papasakoti apie savo patirtį.
Ilgai dirbti N.Pareigytė nusprendė dėl paprastos priežasties – turėdavo pavaduoti grupės „69 danguje“ kolegę Ingridą Martinkėnaitę.
„Aštuntą mėnesį koncertai buvo tik keli, bet jei nebūtų reikėję pavaduoti, ant scenos šiaip tuo metu nebūčiau ėjusi, nes buvo sunku. O iki aštunto mėnesio buvo lengva, tik aišku – nei ten tos estetikos, nei grožio nebuvo“, – juokiasi dainininkė.
Tačiau apskritai baimės, kad dėl motinystės teks paaukoti karjerą, Nijolė teigia nepajutusi. Ji labai norėjo būti mama ir dar nuo 20-ies metų jautė motinišką instinktą. Aišku, su protarpiais.
„Bandžiau nuslopinti tą norą, kai buvau dvidešimties, nes galvojau, kad dar pati tokia nesusitupėjusi, – šypsosi pašnekovė. – Bet tikrai nebijojau, kad mano karjera pasibaigs dėl motinystės. Man buvo svarbiausia būti gera mama ir iš esmės ja tapti.“
Nenorėjo samdyti auklių
Scenoje ar televizijoje matomos moterys su pilvuku dažnai atkreipia aplinkinių dėmesį. Tačiau Nijolė tikina, kad jokių komentarų dėl darbo nėštumo metu nesulaukė.
„Žmonės niekaip nereagavo, šiaip nėščiajai bijo visi ką nors pasakyti“, – juokiasi N.Pareigytė-Rukaitienė.
Kalbėdama apie darbus, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė prisimena, kad, gimus vaikeliui, koncertai dažniausiai vykdavo savaitgaliais.
„Tų darbų nebuvo itin daug, tai pavykdavo viską suderinti. Labai padėjo seneliai – tiek mano, tiek vyro tėvai“, – sako pašnekovė.
Nijolė niekada nesamdė auklių. Moters argumentas – nenoras, kad svetimi žmonės augintų jos vaiką. Todėl šia pareiga atlikėja dalijosi su savo artimaisiais.
Ką gimus antrai atžalai, apie kurią šiuo metu svajoja, darytų kitaip?
Nijolė dabar jau iš savo patirties tikina, kad kai tampi mama, susiduri su nuolatiniu lėkimu. Visas mintis tada užima tik vaikas. Anot jos, visai sudėtinga ir dirbti, ir būti mama, bet, ji spėja, kad dauguma moterų tai patyrusios ir pripratusios.
N.Pareigytė-Rukaitienė metus laiko dukrelę maitino krūtimi, o praėjus pusmečiui nuo jos gimimo grįžo į darbus, buvo pilna pieno. Dabar Nijolė mąsto, kad tai buvo nekoks sprendimas: jai ir pienas ėmė dingti, o dėl to atsirado daug streso.
„Visgi mano svajonė – jei Dievulis duos – su antru vaiku būti ramiai, namuose, palaimoje, ramybėje. Tiesiog mėgautis motinyste, – viliasi ji. – Šiuo momentu daug dirbu, tai dabar atrodo, kad motinystė būtų tikros atostogos.“
Jei reiktų kitoms mamoms duoti patarimą, žinoma moteris nuoširdžiai padėtų. Nors derinti karjerą bei motinystę ir nėra pats lengviausias uždavinys, svarbiausia, anot tai patyrusios pašnekovės, yra pagalba iš artimųjų ir pati darbo specifika.
N.Pareigytė-Rukaitienė įsitikinusi, kad kiekvienos mamos širdyje viskas jau pasakyta ir parašyta, tad kiekviena jaučia, kaip jai pačiai yra geriau.
„Nėštumo metu buvau labai pasiilgusi darbo, norėdavau grįžti į sceną. Žiūrėdavau įvairiausius koncertus ir verkdavau. Buvo stiprūs abu instinktai – ir motinystės, ir noro dainuoti.
Man sekėsi tai suderinti, mano darbas tai leido, nes nereikėdavo sėdėti nuo ryto iki vakaro ofise, o tuo metu dar ir renginių nevedžiau. Renginiai atima daug laiko – tai visa diena. Su koncertais paprasčiau – nuvažiuoji ir grįžti, taip kad viskas tvarkoj. Tiesiog klausykite širdies“, – pataria dainininkė.
