Projektas sukurtas siekiant garsinti „Sengirės” fondą, kurio tikslas – išsaugoti senuosius miškus Lietuvoje. Fondas remiamas privačiai paaukotomis lėšomis, skiriamomis miškų įsigijimui. Tokiu būdu miškai apsaugomi nuo kirtimų, siekiant įkurti pirmąją Lietuvoje visuotinai lankytiną sengirę. Tarp Sengirės fondo ambasadorių yra ir pasaulyje garsi orangutanų mokslininkė Birutė Galdikas bei olimpinė plaukikė Rūta Meilutytė.
Kūrinio bendraautorė, žymi pasaulyje iliustratorė Eglė Plytnikaitė teigia, kad Lietuvoje dar turime progą išsaugoti senuosius miškus: „Vakarų Europoje senieji miškai jau seniai iškirsti ir sunaikinti, ten belieka juos atkūrinėti. Tuo tarpu mes Lietuvoje dar esame išsaugoję nors ir labai nedidelius, tačiau visiškai neįkainojamus šių senųjų natūralių miškų lopinėlius. Manau, kad esame pakankamai sąmoningi, kad matytume šiuos miškus ne kaip medienos kubus, bet kaip didžiausią vertybę bei savo šalies identiteto dalį ir susivieniję tikrai galime juos išsaugoti. Atsodintas miškas niekada neatstos natūralių šimtamečių girių, tad neiškirskime to, ką mums paliko mūsų protėviai.“
Apie protėvių išminties svarbą kalba ir kita kūrinio bendraautorė, fotografė bei socialinių projektų kūrėja Neringa Rekašiūtė: „Tai, kas mūsų protėviams buvo didžiulės pagarbos verta erdvė – sena giria, pilna protėvių dūšelių – šiandien yra kertama plynais, besieliais kirtimais, atsodinant ne mišrius miškus, o greitai augančias, besikeičiančiam klimatui netinkančias eglaites. Šitai daroma iš inercijos, siekiant ekonominės naudos ir paminant pačius svarbiausius – žmogaus sielos poreikius. Mano tikslas – priminti, kad esame gamtos dalis, todėl naikindami gamtą, naikiname pačius save.“
Trečioji projekto bendraautorė, socialinės reklamos „Leisk Gamtai Pailsėti“ režisierė ir operatorė Elvina Nevardauskaitė: „Sengirėje tiek daug gyvybės ir garsų. Kai patenki ten vienas, iš karto pajauti, kad galioja visai kitos taisyklės nei mieste – čia nesi dėmesio centras, esi vienodai svarbus, kaip ir kiekvienas paukštis ar medis. Būtent tokį jausmą ir norėjosi perteikti reklamoje – veikėjai susilieja su sengire. Žemės, purvas, vabalai, musės, glitnūs vandens augalai, viskas tiesiai ant kūno, primena mums apie mūsų pačių buvimą gamtos dalimi ir laikinumą. Kamera tampa tarsi miško dvasia, kuri tik pastebi ir palieka žmones saldžiai miegoti – geriau jų nežadinti. Tikiuosi, kad žmogus, prisidedantis prie miškų kirtimų, pasijaus nors kiek trapiu ir pamatys save iš šalies žiūrint į šią kampaniją.“
Visos autorės sutaria, jog kūryba – itin stiprus ginklas, pasiekiantis žmonių širdis ir keičiantis mąstymą, todėl mato prasmę kurdamos socialiai orientuotus kūrinius.
Projekto „Leisk Gamtai Pailsėti” tekstas:
Miškas – ne ūkis ar medienos centras, jis yra gyvybiškai reikalingas ne tik mums, bet ir mūsų vaikams ir jų vaikų vaikams, kurie gyvens ateities pasaulyje. Negi atsipeikėsime tik nukirtę paskutinį medį ir apnuodiję paskutinį šaltinį, kad suprastume, jog pinigai nėra valgomi?
Kai miškovežio vikšrai traiško samanų paklotes, kai dieną naktį plynai kertami miškai, mes kviečiame jus sustabdyti naikinančią inerciją, vedančią į pražūtį.
Abejingumas gamtos žalojimui, bioįvairovės naikinimas, plynų kirtimų barbarystė, monokultūrinėse dykynėse neprigyjantys medžių sodinukai, sergantys miškai, išbetonuotos, po asfaltu dūstančios medžių šaknys miestuose – tokia yra šiandienos aplinkosaugos realybė Lietuvoje, užglaistoma tuščiaviduriais lozungais ir pažadais.
Mes kviečiame leisti miškui pailsėti nuo žmogaus invazijos ir besaikio vartojimo. Mes kviečiame kuo daugiau miškų Lietuvoje palikti natūraliam būviui.
Miško nereikia tvarkyti. Leisk gamtai pailsėti. Prisidėk prie Sengirės fondo veiklos.
