Antradienį fotomenininkė Neringa Rekašiūtė su savo sekėjais pasidalijo akimirkomis iš magistro diplomų įteikimo ceremonijos ir pasidžiaugusi nauju pasiekimu, prisiminė savo paauglystę bei istoriją iš to laikotarpio.
Savo istorija N.Rekašiūtė sutiko pasidalinti su portalu Žmonės.lt.
„Paauglystė mano buvo spalvinga – alkoholis, tūsai, dvi pažymių knygeles, viena tėvams parodyt, kita išmarginta n raidėm, draugai marozai. Tokie laikai buvo, nebuvau moksliukė, peer pressure ir MTV įtaka veikė stipriai, mėgau nuogu pilvu žiemą į mokyklą ateit. Buvau fyfa su paslaptim – turėjau savo slaptą eskeipizmo būdą – knygas! Žiauriai mėgau skaityt.
Against all odds, pirmoji mano meilė buvo menininkas, o ne marozas, kurie anuomet labai aktyviai mane kviesdavo į pasimatymus. Kaip per filmus rodo, random būdu, rožinė fyfa ir tylus mokyklos menininkas tapo pora.
Bet istorija ir ne apie tai. Istorija yra apie mane 18-metę, kuri pabaigė mokyklą labai gerai, bet nenuėjo į savo mokyklos išleistuves, nes… 1) išleistuvės vyko mano tėvų kavinėje, bet tėvai tuo metu sudėtingai skyrėsi 2) neturėjau ką apsirengti – pinigų buvo, bet nebuvo, kas man padėtų pasiruošti tai svarbiai dienai 3) spėju, kad dėl šitų priežasčių buvau užpulta mistinio psichosomatinio viruso, kuris mane paguldė į lovą su 40 laipsnių temperatūra išleistuvių dieną, o kitądien jau buvau sveika kaip ridikėlis. Random!
Visa ši įžanga tam, jog pasakyčiau, kad nors baigiau šūlę ir du bakalaurus, niekad neturėjau progos normaliai atšvęsti savo pasiekimų. Taip trauma veikia – vis kartoji nesąmoningai skausmingą įvykį, kol neatrakini to įvykio esmės ir trauma nustoja turėt tiek galios. Tai va šitas magistras man yra būtent apie tai.
Šiandien aš atsiimu magistro diplomą. Įstojau į mokamą vietą, už gerą mokslą buvau perkelta į valstybės finansuojamą vietą, galiausiai baigiau kiauru dešimtuku ir gavau geriausio metų darbo apdovanojimą. Atsiimu diplomą pasipuošusi, apsupta mylimų žmonių, švęsdama. Tokiu būdu, aš paleidžiu tą paauglišką istoriją, kurioje visiems švenčiant, gulėjau haliucinacijose su 40 laipsnių temperatūra. Aš irgi verta švęsti savo svarbių gyvenimo pasiekimų. Ačiū, magistras buvo pilnas nuotykių ir nuostabių žmonių. Myliu!“, – rašė Neringa Rekašiūtė.
